Žemyne plintant mirtinai ligai, kuria žmones gali užsikrėsti nuo erkių, Europos Sąjunga (ES) ieško naujų testavimo būdų ir vakcinos nuo šios infekcijos.
62-ejų vyrui erkė įkando jam vaikštant po Ispanijos laukus. Praėjo dvi dienos, suprastėjo jo savijauta ir vyras buvo nuvežtas į Madrido ligoninę. Jis mirė devintą ligos dieną.
Tai įvyko 2016 m. Pasirodo, tai buvo pirmoji mirtis nuo Krymo-Kongo hemoraginės karštligės Ispanijoje. Ši erkių platinama liga prasideda į gripą panašiais simptomais ir dažnai gali baigtis organų nepakankamumu.
Plitimas į šiaurę
„Dėl klimato kaitos, ilgesnių ir sausesnių vasarų, erkės juda per Europą šiaurės link“, – sakė Švedijos Karolinska instituto virusologas, profesorius Ali Mirazimi.
Pirmąjį atvejį ispanų gydytojams buvo sudėtinga diagnozuoti, nes hemoraginės karštinės Vakarų Europoje nebuvo. Virusu užsikrėtė ir ligoninės, kurioje gulėjo šis pacientas, slaugytoja. Tačiau po kelių savaičių, praleistų intensyvios terapijos skyriuje, ji išgyveno.
2022 m. liepą, į ligoninę su ta pačia liga buvo paguldytas dar vienas ispanas. Dabar mokslininkai perspėja, kad Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, galinti nužudyti apie 10–40 proc. užsikrėtusiųjų, plinta į Europos šiaurę ir vakarus.
Ją sukelia virusas, pernešamas tam tikros rūšies erkių, kurios gyvenimo pradžioje minta smulkių gyvūnų krauju. Vėliau jos pereina prie didesnių gyvulių bei žmonių.
Krymo-Kongo hemoraginė karštligė pirmą kartą buvo aprašyta per 1944 m. kilusį ligos protrūkį tarp kareivių Kryme, šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje. Atsitiktiniai protrūkiai registruojami ir šiandien, ypač Afrikoje, Rytų Europoje, Turkijoje, Centrinėje Azijoje ir Indijoje. Tačiau dabar ši liga plinta po visą pasaulį.
Viena užsikrėtusi erkė gali padėti tūkstančius užkrėstų kiaušinėlių. Jaunos erkės minta mažų žinduolių, tokių kaip triušiai, taip pat paukščių, krauju.
Būtent paukščiai leidžia erkėms keliauti, o virusui – pasiekti naujas vietoves.
Pavojingi atvykėliai
„Kai aptinkame užkrėstų erkių, žinome, kad, anksčiau ar vėliau, kils protrūkis“, – sakė A. Mirazimi.
Šiuo metu virusą nešiojančių erkių galima aptikti ir, pavyzdžiui, Italijoje, tačiau čia dar nebuvo užfiksuotas nei vienas šios ligos protrūkis. Jo atėjimas į naują šalį yra pavojingas, nes gydytojams gali būti sunku diagnozuoti anksčiau jiems nematytą ligą.
„Mes neturime patikimų gydymo būdų, – pripažįsta A. Mirazimi. – Nėra gerų antivirusinių vaistų, nėra patvirtintos vakcinos, o ir žinios apie šią ligą nėra išsamios.“
Tai reiškia, kad gydytojai neturi kito pasirinkimo, kaip tik pasikliauti bendruoju medicininiu gydymu, kurį sudaro skysčių vartojimas, vaistai ir, jeigu to prireikia, intensyvi terapija.
Kitas iššūkis yra tai, kad hemoragine karštine užsikrėtęs asmuo, gali perduoti šį virusą savo artimiesiems per seiles ir prakaitą. Tai kelia pavojų ne tik šeimos nariams, bet ir asmenį gydantiems gydytojams ir slaugytojams.
Taigi kuo anksčiau ši infekcija yra diagnozuojama, tuo geriau, nes tai leidžia tinkamai izoliuoti pacientą.
Testavimo bėdos
Visa tai pabrėžia A. Mirazimi vadovaujamo projekto „VHFMoDRAD“, kurio tikslas – atrasti šios ligos diagnozavimo būdus, svarbą. Ši iniciatyva, finansuojama ES ir pramonės atstovų, buvo vykdoma 2019–2022 m.
Vienas iš gautų metodų naudoja polimerazinės grandininės reakcijos arba PGR tyrimą, kuriam paprastai reikalinga sudėtinga laboratorinė įranga ir gerai apmokytas personalas. Bet šiame procese yra panaudojama daug paprastesnė ir greitesnė mašina.
Kitas metodas – paprasto naudojimo testai, panašūs į tuos, kurie naudoti COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
Papildoma šių testų nauda yra ta, kad jie padeda aptikti ne tik Krymo-Kongo, bet ir kitas virusines hemoragines karštliges. Šiai ligų grupei priklauso ir Ebolos, Marburgo bei Lassa virusų sukeliamos infekcijos. Dar šių metų vasarį ir kovą buvo pranešta apie du skirtingus Marburgo viruso protrūkius Pusiaujo Gvinėjoje ir Tanzanijoje.
Tačiau žinomiausias iš jų yra Ebolos virusas. Per 2014 m. Gvinėjoje prasidėjusį protrūkį šiuo virusu užsikrėtė daugiau nei 28 000 žmonių. Jis išplito į dar septynias šalis ir iki protrūkio pabaigos 2016 m. nusinešė daugiau nei 11 000 gyvybių.
Pasak profesoriaus Rogerio Hewsono, Krymo-Kongo hemoraginės karštligės ir kitų hemoraginių virusų eksperto iš Liverpulio tropinės medicinos mokyklos, hemoraginės karštligės protrūkius reikia identifikuoti kuo greičiau.
„Jų mirtingumas labai didelis, – sakė R. Hewsonas, bendradarbiavęs su A. Mirazimi „VHFMoDRAD“ projekte. – Greitai diagnozavus šią ligą, pacientai gali būti skubiai izoliuojami, taip išgelbstint gyvybes.“
Krymo-Kongo hemoraginė karštligė nėra vienintelė tokio tipo virusinė infekcija, plintanti per artimą kontaktą, pavyzdžiui, per seiles ar prakaitą. Todėl užkratas gali būti perduotas, tarkime, medicininės apžiūros ar laidotuvių metu.
Tai nutiko Vakarų Afrikoje per Ebolos protrūkį. Svarbiausia, kad „VHFMoDRAD“ rado būdą, kaip deaktyvuoti bet kokį virusą, esantį paimtame kraujo mėginyje, o tai padidino tyrimų saugumą.
Anksčiau, izoliuotose Afrikos bendruomenėse kildavę mirtini Ebolos protrūkiai, greičiausiai, likdavo neužfiksuoti. Tačiau šiandien geresnės transporto jungtys leidžia tokiems virusams greitai išplisti į dideles miesto teritorijas.
Nustačius ligą, pacientus dažnai galima išgelbėti skiriant tinkamą gydymą.
Turkijoje Krymo-Kongo hemoraginė karštligė yra tokia dažna, kad gydytojai lengvai ją nustato ir suteikia pacientams gyvybes išsaugančią priežiūrą. Dėl to, pasak mokslininkų, mirtingumas nuo šio viruso Turkijoje yra palyginti mažas – 7 proc.
Įnirtinga kova
Hemoraginę karštligę sukeliantys virusai paprastai plinta tarp gyvūnų, tokių kaip šikšnosparniai (tai pasakytina apie Ebolą ir Marburgą), ir retai persimeta į žmones. Tačiau kai tai nutinka, daugelio žmonių imuninė sistema taip įnirtingai kovoja su užpuoliku, kad įvyksta mirtinas organų pažeidimas.
„Virusai dažnai jau po kelių savaičių pasišalina iš organizmo, tačiau kraujavimą sukelia imuninis atsakas“, – aiškino R. Hewsonas.
Jo laboratorija tiria užkratą, kad suprastų jo išprovokuojamą imuninį atsaką. Šis tyrimas yra susijęs su kitu projektu, „CCHFVaccine“, skirtu vakcinai nuo Krymo-Kongo hemoraginės karštligės sukurti.
Ši iniciatyva, taip pat vykdoma Švedijoje, prasidėjo 2017 m. ir turi baigtis šių metų birželį. Iki šiol buvo ieškoma dviejų tipų vakcinų.
Numatyta, kad vakcinų saugumo bandymai bus atlikti Švedijoje šių metų pabaigoje arba 2024 m. pradžioje. Tada, III-iosios fazės tyrimai, įrodantys vakcinos veiksmingumą, galėtų būti vykdomi Turkijoje.
Vakcina būtų skirta žmonėms, kuriems gresia didžiausias pavojus. Tai gydytojai, slaugytojos, veterinarai, gyvulių skerdyklų darbuotojai ir galbūt net turistai endeminėse vietovėse. Nors Krymo-Kongo hemoraginė karštligė Europoje yra reta liga, ji vis vien kelia pavojų. „Visi, kurie užsikrėčia, patiria didžiules pasekmes“, – sakė A. Mirazimi.
