Senamiestyje, kaip ir kitose patraukliose turizmui šalies vietose įsikūrę daugybė smulkių verslų, kurių darbuotojų kiekis yra nuo 2 iki 30 ar daugiau vienoje verslo vietoje. Vien Stiklo kvartale, kuris apima tris senamiesčio gatveles iki karantino veikė: 4 meno galerijos, 12 barų, kavinių ir restoranų, 4 papuošalų ir juvelyrikos salonų ar butikų, 3 namų tekstilės ir interjero detalių, 7 mados ir aksesuarų, kvapų butikai, 1 vyrų grožio paslaugų salonas, 2 antikvariatai, 1 odontologijos kabinetas, 2 viešbučiai, 10-14 trumpalaikės nuomos butų, 2 ambasados, 1 orkestras, 2 draugijos, 2 savivaldybės įstaigos. Norint suskaičiuoti tokias vietas visame Vilniuje, reiktų įsivaizduoti 500-600 kartų didesnį skaičių, o Lietuvoje juos skaičiuojame dešimtimis tūkstančių.
„Šiandien visos šios vietos, kaip ir visame Vilniuje, Lietuvoje, Europoje – sustabdžiusios savo veiklą. Prasideda jau ketvirta savaitė. Kiek tai truks? Kas laukia po to? Rytoj, balandžio 7 d. LR Seime spręsis Lietuvos verslo likimas. Seimo narių rankose – daugybės įmonių ir jų darbuotojų ateitis. Tad visų mūsų bendruomenės smulkių verslininkų vardu aš, Julija Janus, prašau – mieli sprendimų priėmėjai, Lietuvos žmonės, mūsų kvartalo lankytojai ir klientai, laikomės iš paskutiniųjų – padėkite įkvėpti suteikiant finansinę pagalbą ir išvaduojant nuo mokesčių, suteikite vilties ir paremkite smulkiuosius, kad jie galėtų išlaikyti savo darbuotojus iki kol viskas pasibaigs ir vėl turėsime už ką pasiruošti ateities darbams bei išsilaikyti. Tik tokiu atveju, šiai sudėtingai situacijai pasibaigus, lauksime jūsų atviromis durimis, dosniai jūsų indėlį grąžindami atgal, naujomis iniciatyvomis – svetingi, atsinaujinę ir kaip darni Stiklo kvartalo bendruomenė, visada atvira širdimi.”
Pranešimą lydi dokumentinė kronika, kurioje užfiksuota šiandienos smulkiojo verslo nuotaika, nerimas, viltis, bandymas suktis, idėjos ir pagalba kitiems. Priklausomai nuo karantino trukmės išsakytos nuomonės gali keistis, vilties sumažėti arba atsirasti naujų idėjų.
Labai laukiame, kada į tuščias gatves galės sugrįžti gyvybė. Kalbame ne tik apie savo mažą bendruomenę – esame tik maža didelės dėlionės dalis, bet ir apie visą smulkųjį verslą, visi mes susiduriame su tokia pačia situacija. Kreipimąsi išsiuntėme LR Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministrams su pasiūlymais, kurie yra pozityvus bandymas prisidėti prie visos situacijos apžvelgimo ir išmintingo verslo atsigavimo skatinimo plano.
Skatiname surasti efektyvesnes priemones išsaugoti Lietuvos ekonomiką, verslus ir darbo vietas. Asociacija teikia šiuos pasiūlymus:
- 1.Siūlome smulkaus verslo, galerijų, parduotuvių, apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų sektoriuje dirbantiems darbuotojams, ekstremalios situacijos ir karantino prastovos metu mokėti 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio subsidiją, kuri negali būti mažesnė negu valstybės mokama nedarbo išmoka. Tik toks modelis leis išlaikyti įmonių darbuotojus, o ne skatinti juos kreiptis į Užimtumo tarnybą. Taip pat siūlome netaikyti darbdaviams sąlygos išlaikyti darbo vietas 3 ar 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos, nes net ir atnaujinus veiklą smulkus verslas, galerijos, parduotuvės, kaip ir viešbučiai, restoranai dar ilgą laiką negalės dirbti pilna apimtimi, kadangi turizmas prasidės ne anksčiau kaip per 12 mėnesių.
Kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos Vyriausybių priimtos priemonės labiausiai krizės paveiktiems sektoriams: Latvijos Vyriausybė mokės tiesiogines darbo užmokesčio išmokas darbuotojams, kurios sudaro 75 proc. vidutinės algos, bet ne daugiau kaip 700 Eur. Nedarbo išmokos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo mokesčiu. Estijoje darbuotojams bus mokama 70 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1000 Eur asmeniui. - 2.Netaikyti Darbo kodekso 147 str. 1-2 d. numatytų neproporcingai didelių netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotojais ir delspinigių.
- 3.Keisti LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas dėl juridinio asmens vadovų atsakomybės taikymo neinicijuojant nemokumo bylų, kadangi pokriziniu laikotarpiu įmonės laiku negalės vykdyti turtinių prievolių ir įmonių įsipareigojimai viršys jų turto vertę.
- 4.Siekiant atgaivinti verslą pokriziniu laikotarpiu, skatinti vartojimą ir darbuotojų užimtumą, siūlome skubos tvarka sumažinti PVM iki 9 proc. maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.
Net 19 ES šalių iš 28 ikikriziniu laikotarpiu taikė lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms – Prancūzija taiko 10% PVM vietoj 20 %, Italija – 10% vietoj 22%, Švedija -12% vietoj 25 %, Airija – 13,5% vietoj 23%, Lenkija – 8% vietoj 23%. Artimiausiu laikotarpiu tokia ekonominė skatinimo priemonė bus labai reikalinga visam smulkiam verslui, atstatyti ir išlaikyti darbo vietas, stabdyti emigraciją. - 5.Atsižvelgiant į tai, kad ekonomika ir įmonių įplaukos atsistatys pamažu, siūlome įvesti laipsnišką paramos verslui programą, pavyzdžiui: praėjus mėnesiui po karantino pabaigos, valstybė finansuoja 75% darbuotojų atlyginimų, praėjus dviem – 50%, praėjus trims – 25%.
- 6.Panaikinti mokesčius už komunalines paslaugas karantino laikotarpiui.
- 7.Nustatytam kelių mėnesių periodui kompensuoti GPM, tokiu būdu suteikiant postūmį verslui greičiau atsistatyti ir apsisaugoti nuo ekonomikos sulėtėjimo visoje šalyje.
- 8.Įvesti privalomą 50% nuolaidą patalpų nuomos mokesčiui karantino metu, taip sumažinant išlaidas tų verslų, kurie buvo priversti užsidaryti ir šiuo metu neturi jokių pajamų arba jas turi tik minimalias.
- 9.Aiškiai komunikuoti smulkiajam verslui dėl valstybės pagalbos paketo, kur, kada ir kokių pagalbos priemonių galima sulaukti. Situacijos neapibrėžtumas ir ateities neužtikrintumas kelia įtampą tiek darbdaviams, tiek jų darbuotojams.
- 10.Siūlome karantino paskelbimą prilyginti force majeure sąlygoms, nes kriziniu laikotarpiu įmonės nepajėgios vykdyti sutartinių įsipareigojimų.
