Vilniaus savivaldybės tinklalapyje skelbta, jog artimiausiu metu turėtų prasidėti alaus daryklos pastatų komplekso, esančio Subačiaus g. 83, konversija į administracinius pastatus.
Tenka apgailestauti, jog šiuo metu architektas Viktoras Kormilcevas bylinėjasi su užsakovu, kuris nesutinka skirti priemokos už papildomus darbus dėl užsakovo vėlavimo.
Patikslinti darbai kol kas nepateikti
Pasak kultūros vertybės rekonstrukciją prižiūrinčio architekto Roberto Zilinsko, darbų autorius šiuo metu nei darbų dokumentacijos, nei priežiūros veikloje nedalyvauja. Jis taip pat pridūrė, jog minėtas pastatas po rekonstrukcijos turėtų tarnauti kaip biurai, loftai ir butai.
Šiuo metu skelbiame vizualizacijas, kurios nėra detalios, tačiau tikimės, jog pasibaigus teisiniams ginčams, jos bus patikslintos.
Alaus daryklos istorija
Alaus daryklos pastatų kompleksas į kultūros vertybių registrą įrašytas 2008-ųjų metų pabaigoje. Kaip žinoma, bravoras jau veikė 1817-aisiais, kuomet jis priklausė Markučių (Svistapolės) dvaro savininkui Vilniaus iždininkui Juozapui Eismuntui.
„Nors komplekse yra mūro, būdingo XVIII amžiaus viduriui ir pabaigai, gali būti, kad tai 1737-ųjų miesto plane eksplikuoti parako, popieriaus ir miltų malūno griuvėsiai“, – tyrimų atradimais dalinosi Restauratorių sąjungos narys Robertas Zilinskas.
Labiausiai bravoras išplėstas 1891-aisiais, kai tuometinis jo savininkas pirklys Ovsejus Chaimas Epšteinas ten įrengė salyklo fabriką.
Autorius: Aidas
