MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Perkūnkiemio g. 49. Daugiabutis
Nuotr.: Sauliaus Žiūros
Statybos Vilniuje

Perkūnkiemis – gyventojai nepatenkinti naujomis statybomis

Vilniuje vienam po kito dygstant naujiems daugiabučiams, o jų paklausai nemažėjant, ne visi gyventojai yra patenkinti taip sparčiai vykstančiomis statybomis.

Perkūnkiemio kvartalo sostinės Pašilaičių rajone gyventojai užsimojo apskritai sustabdyti visas šalia jų vykstančias naujų gyvenamųjų namų statybas. Tačiau teisininkai ir nekilnojamojo turto plėtotojų atstovai pažymi, kad gyvenamųjų būstų statytojai taip pat turi teisėtų interesų ir pagrįstų lūkesčių, o bendruomenių pasipiktinimas neretai būna grįstas ne racionaliais argumentais, o emocijomis.

Žalią šviesą uždegė savivaldybė

Perkūnkiemio bendruomenės iniciatyvinė grupė su prašymu stabdyti statybas kvartale į atitinkamas institucijas ir Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi dėl, jų manymu, plėtojant nekilnojamojo turto projektus kvartale daromų pažeidimų. Vis tik stabdyti statybas galimybių ir pagrindo nemato nei Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, nei nekilnojamojo turto sritį išmanantys teisininkai.

Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, Nekilnojamojo turto ir statybų praktikos grupės vadovas Baltijos šalyse Kęstutis Adamonis sako, kad bendruomenės turi teisę deramais būdais ginti savo interesus, bet tą patį galima pasakyti ir apie nekilnojamojo turto plėtotojus.

„Vertinant kiekvieną situaciją pirmiausiai reikia žiūrėti, ar statybos yra vykdomos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir laikantis statybų techninių reglamentų. Kad ir kaip tai gyventojams galėtų nepatikti, Perkūnkiemyje yra numatytas didelis teritorijos užstatymo tankumas, o tokius teritorijų planavimo reglamentus savivaldybė yra patvirtinusi daugiau nei prieš 10 metų. Teoriškai teritorijų planavimo dokumentai gal ir galėtų būti pakeisti, tačiau tokiu atveju plėtotojams, kvartale įsigijusiems sklypus, turėtų būti atlyginti jų dėl to patiriami nuostoliai, o miestui tai kainuotų tikrai nemažai“, – sako K. Adamonis.

Kaltinimais svaidosi neatsakingai?

Anot K. Adamonio, jau ir dabar dėl bendruomenės veiksmų nekilnojamojo turto plėtotojai kvartale patiria nuostolių, mat, savivaldybei pradėjus procedūras dėl viešojo intereso gynimo, stringa statybų darbai, o dėl viešojoje erdvėje skleidžiamos neigiamos informacijos kenkiama būstus statančių įmonių reputacijai.

„Pažymėtina, kad yra ir teismų sprendimų, kuomet asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalos nekilnojamojo turto plėtotojams, buvo teismo įpareigoti atlyginti jų patirtus nuostolius. Be abejo, plėtotojai tikrai ne visuomet iš karto kreipiasi į teismus, o nesutarimus paprastai siekiama spręsti geranoriškai, tačiau tokia galimybė egzistuoja ir yra labai reali. Dėl to bendruomenės ir jų nariai visuomet turėtų atsakingai pasverti savo veiksmus, turimus faktus, o ne prielaidas, ir konkrečių iniciatyvų imtis tik turėdamos tam rimtą pagrindą“, – sako K. Adamonis.

Nepatenkinti dėl galimybės skaidyti butus

Kaip pavyzdį advokatas pateikia Perkūnkiemio gyventojų priekaištus dėl kai kurių plėtotojų taikomų sprendimų, kuomet paliekama galimybė kelių kambarių butus, esant poreikiui, išskaidyti į atskirus mažesnius. Gyventojų įsitikinimu, tai daroma tam, kad šalia namo reikėtų įrengti mažiau automobilių stovėjimo vietų, nes pagal įstatymus, viena automobilio stovėjimo vieta turėtų tekti kiekvienam butui. Vis tik K. Adamonio teigimu, tai yra tik gyventojų daroma prielaida, o minėti projektiniai sprendimai yra patvirtinti atsakingų institucijų, todėl statytojas yra nepagrįstai apkaltinamas net nepadaręs jokio nusižengimo.

„Vieno buto dalinimas į du atskirus yra teisės aktų detaliai reglamentuotas procesas, kuris gali būti baigtas tik savivaldybei įvertinus ir priėmus galutinį sprendimą dėl butų atitikties teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir parkavimo vietų įrengimą. Taigi plėtotojams piktnaudžiauti galimybių šioje vietoje nėra. Be to, nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja ir atvirkštinis procesas – jau pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą, pagal pirkėjų pageidavimus, keli butai neretai yra jungiami. Toks teisės aktus atitinkantis lankstumas, be jokios abejonės, yra teigiamas dalykas“, – sako K. Adamonis.

Dėl gyventojų veiksmų patiria nuostolius

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius patvirtina, kad neretai bendruomenių aktyvumas ir prieš nekilnojamojo turto plėtotojus nukreipti veiksmai pastariesiems pridaro nemenkos žalos, net jei realių pažeidimų jie ir nebūna padarę.

„Reikėtų suprasti, kad plėtotojai į daugiabučių projektus investuoja daug pinigų, turi įsipareigojimus bankams, klientams, dėl to bet kokie darbų stabdymai ir trukdžiai lemia nemenkus nuostolius, už kuriuos bendruomenės ar įvairios iniciatyvinės grupės dažniausiai neprisiima jokios atsakomybės, net jei yra neteisios. Turime situaciją, kai gyventojams pakanka mesti kaltinimus ir statytojai iš karto laikomi nusikaltusiais bei turi prisiimti bet kokius dėl to patirtus nuostolius. Nors labai dažnai galiausiai paaiškėja, kad jokių pažeidimų statytojai nepadarė“, – sako M. Statulevičius.

Kelti klausimus imama po laiko

Anot M. Statulevičiaus, miesto savivaldybė tokiose situacijose taip pat ne visuomet parodo reikiamą lyderystę. Šiuo atžvilgiu, LNTPA vadovo įsitikinimu, nemažai galėtume pasimokyti iš kitų šalių – ypač Skandinavijos – praktikos. Šiose šalyse siekiama, kad visi klausimai būtų išspręsti dar gerokai prieš statybų pradžią, derinant ir tvirtinant teritorijų planavimo ir statybų leidimo dokumentus. Jei statytojai vadovaujasi šiais dokumentais, miesto valdžia nesutarimų atveju tvirtai stoja jų pusėn.

„Lietuvoje tuo metu neretai dvejones imama kelti po fakto – abejojama dėl jau anksčiau savivaldybės ar kitų atsakingų institucijų priimtų sprendimų, pasiduodama nebūtinai savalaikiam ir pateisinamam bendruomenių spaudimui. Tokiu būdu formuojama verslo aplinka, kurioje nekilnojamojo turto plėtotojai negali būti visiškai tikri, kad net ir veikdami pagal patvirtintus projektus bei statybos leidimus jie nesusidurs su kliūtimis ir nepatirs nuostolių“, – sako M. Statulevičius.

Advokatas K. Adamonis priduria, kad, siekdamos nusimesti ar pasidalinti atsakomybe už savo sprendimus, savivaldos institucijos dažnai nesusipratimų atveju iš karto į procesą yra linkusios įtraukti prokuratūrą, kuriai tokie klausimai toli gražu nėra pagrindinė funkcija.

Trūksta konstruktyvesnio bendravimo

M. Statulevičius pažymi, kad nesusipratimų tarp statytojų ir vietos bendruomenių daugeliu atveju būtų galima išvengti, jei tarp jų būtų daugiau abipusės komunikacijos. Prieš pradedant vykdyti tam tikrus projektus, LNTPA vadovo teigimu, plėtotojams visuomet naudinga padaryti tam tikrus namų darbus ir vietos bendruomenes kuo plačiau informuoti apie savo planus, drauge ieškoti būdų, kaip rajone ar kvartale sukurti kuo geresnes gyvenimo sąlygas ir, kiek įmanoma, geriau atliepti gyventojų poreikius.

„Šiandien tikrai yra pakankamai būdų bendruomenėms ir plėtotojams konstruktyviai bendrauti. Tam gali pasitarnauti ir socialiniai tinklai, ir inicijuojami gyvi susitikimai. Svarbu, kad tiek statytojai, tiek gyventojai parodytų gerą valią ir nesivadovautų išankstinėmis nuostatomis. Tikrai turime ir teigiamų pavyzdžių, kai bendruomenės su plėtotojais gerai sutaria ir drauge sprendžia kylančius klausimus. Pavyzdžiui, Balsių rajone aktyvios bendruomenės, plėtotojų ir savivaldybės pastangomis buvo pastatyta nauja ir moderni mokykla“, – sako M. Statulevičius.

Mesti kaltinimai nustebino

Tuo metu vieno iš Perkūnkiemio kvartale plėtojamų daugiabučių projektų „Smilgos“ atstovė Daiva Perevičienė sako girdinti bendruomenės nuogąstavimus, tačiau tikina siekio dialogo būdu spręsti kylančius klausimus pasigendanti būtent iš gyventojų pusės.

„Mūsų daugiabučiai statomi nepažeidžiant jokių reikalavimų ir siekiant kuo geriau atliepti rinkos poreikius. Todėl mums buvo tikrai netikėta, kai bendruomenės iniciatyvinė grupė dėl mūsų projekto kreipėsi tiesiai į savivaldybę, o ši į prokuratūrą. Esame tikri, kad to nebūtų prireikę, jei gyventojai su jiems rūpimais klausimais pirmiausiai būtų kreipęsi į mus. Dabar gi einame sudėtingesniu keliu. Savo iniciatyva prokuratūrai jau pateikėme visus paaiškinimus ir esame įsitikinę, kad situacija netrukus bus išspręsta. Vis tik apmaudu, kad gyventojai net nemėgino savo susirūpinimą aptarti su mumis“, – sako D. Perevičienė.

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

Farmacijos logistikos lyderė „Oribalt“ prie Vilniaus statys logistikos centrą

Donatas Andrijauskas

Vienuolyno teritorijoje bus statoma kepyklėlė

Aidas Pelenis

Paupyje planuojamas administracinis pastatas su gyvenamąja paskirtimi

Aidas Pelenis

Balsiuose projektuojamas 60 vietų privatus vaikų darželis

ELTA

„Sostena Auto“ Savanorių prospekte statys autosaloną

Aidas Pelenis

Gineitiškių rajone suplanuota nauja 34 kotedžų gyvenvietė

Evaldas Činga

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika