Šiandien sostinės Taryba patvirtino penkias galimas krematoriumo statybos zonas Vilniuje. Verslininkai, norėsiantys ateityje Vilniuje statyti krematoriumą, parenkant vietą turės pirmiausiai įvertinti kremavimo veiklos poveikį aplinkai, taip pat pateikti projektinius pasiūlymus ir iš anksto informuoti gyventojus.
Savivaldybė iš 11 galimų teritorijų atrinko 5, kurios yra nutolusios nuo gyvenamųjų kvartalų daugiau nei 300 metrų – jose ir aplink miesto bendrajame plane taip pat nenumatyta gyvenamųjų teritorijų plėtra. Sostinės savivaldybė, prieš svarstydama galimas zonas, surengė gyventojų ir ekspertų apklausas. Pernai vasarį buvo atlikta reprezentatyvi vilniečių apklausa telefonu, kurios metu buvo teirautasi, ar jų manymu Vilniuje apskritai yra reikalingas krematoriumas. Apklausoje dalyvavo apie 1000 gyventojų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei 74 proc. apklaustųjų norėtų, kad mieste būtų pastatytas krematoriumas, o tinkamiausia vieta jų nuomone būtų miesto pakraščiai, esantys toliau nuo gyvenamųjų rajonų.
Praėjusių metų gruodį Vilniaus miesto savivaldybė papildomai kreipėsi į 18 įvairiausių sričių ekspertų dėl galimų krematoriumo statybos zonų Vilniuje. Apklausoje dalyvavę ekspertai geriausiai įvertino teritorijas Kirtimuose prie Eišiškių plento bei prie Liepkalnio gatvės ir Minsko plento.
Remdamasi apklausų metu gyventojų ir ekspertų išsakytomis nuomonėmis, šiandien sostinės Taryba patvirtino penkias galimas krematoriumo statybos zonas: tarp Savanorių pr. Lentvario, V. A. Graičiūno ir Kirtimų g., prie Gariūnų g. ir Savanorių pr., prie Liepkalnio g. ir Minsko pl., Kirtimuose prie Eišiškių pl. ir prie Oslo ir Dubliškių g. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius šios teritorijos patenka į verslo, gamybos, pramonės teritorijas, kuriose nėra numatyta gyvenamųjų namų plėtra.
Pati savivaldybė jokių krematoriumų nestato ir nestatys, ji tik nustato teritorijas, kuriose tokie projektai galėtų būti vystomi, atsižvelgiant į miesto bendrąjį planą ir raidos perspektyvas.
