Statybos Vilniuje

Aludarių gatvėje pradėti griauti „Tauro bravoro“ pastatai

Turtingą istoriją turinčioje Vilniaus Aludarių gatvėje, buvusiojoje „Tauro bravoro“ teritorijoje, pradėti griauti pastatai. Šioje vietoje turėtų būti pradėtas statyti naujas gyvenamųjų namų projektas „Matau Vilnių“. Įgyvendinus šį projektą, bus pastatyti šeši penkių aukštų namai, kuriuose galės įsikurti 250 šeimų bei 4 paslaugų įmonės.

Planuojama, kad keturiais etapais vyksiančio projekto „Matau Vilnių“ darbai visiškai bus užbaigti 2021 metais..

Projektas „Matau Vilnių“ bus įgyvendinamas kultūriniu požiūriu vertingoje aplinkoje – greta V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso, kuriame buvo įkurta viena pirmųjų miesto alaus daryklų bei 7 dešimtmečio pabaigoje iškilusio Vytauto Edmundo Čekanausko suprojektuoto Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto pastato. Netoliese gyveno ir rašytojas, poetas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas.

 

„Tauro bravoro“ istorija

Verslininkas Vilhelmas Šopenas 1860-tais perpirko Tauro kalno papėdėje įkurtą alaus gamyklą iš Abrahamo Karasiko – vieno iš pirmųjų sumaniusių gaminti alų pramoniniu būdu. Karasikas įsigijo šią žemę 1859-tais ir 1860-tais jame jau veikė salyklinė, krosnys bei fermentavimo, maišymo, virimo katilai, kuriuos prižiūrėjo aludaris iš Prūsijos Robertas Zenišas su keturiais pameistriais. Nupirkta Šopeno gamykla buvo ne kartą perstatyta ir plėsta: 1879-tais joje atsirado keli papildomi pastatai, 1884-tais – nauja kontora. XIX a. pab. Vilniuje dėl vietos po saule konkuravo trys didelės alaus daryklos – minėta Šopeno, Lipskio, bei M. Epšteino, vėliau, 1894-tais, perpirkusi Šopeno gamyklą ir perėmusi jos pavadinimą, prie jo pridėjusi dar žodžius „akcinė bendrovė” senąja rusų kalba.

Kodėl dabar gamykla vadinasi „Tauro”? Nes taip ją pavadino sovietai, nacionalizavę visą pramonę 1940-tais, prijungę prie jos keletą vaisvandenių gamintojų bei taipogi lankytą Parčevskio bravorą Raudondvaryje. Vėliau gamykla buvo ne kartą modernizuota ir perstatyta – didėjo siūlomo alaus rūšių, modernizacija leido pagaminto alaus kiekį padidinti iki 18,5 mln. litrų alaus per metus. Privatizaciją darykla išgyveno be didesnių problemų, o 2006 metais dėl ribotos gamybos plėtros galimybės darykla iškėlė „Tauro” alaus gamybą į koncernui priklausančią „Kalnapilio” alaus daryklą Panevėžyje. Senose „Tauro” patalpose dar kurį laiką veikė firminė alaus pilstykla.

Pasivaikščiojimas po buvusią gamyklą

„Tauro bravore“ prasidėjus griovimo darbams Pamiršta.lt pasivaikščiojo po jau ardomas patalpas. Galite tai pamatyti nuotraukų albume.

 
Tauro bravoras
Nuotr.: Pamiršta.lt
Tauro bravoras
Nuotr.: Pamiršta.lt
Tauro bravoras
Nuotr.: Pamiršta.lt
Tauro bravoras
Nuotr.: Pamiršta.lt
Nuotr.: Pamiršta.lt

Šaltinis: Pamiršta.lt

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button