Nekilnojamas turtas

Ž. Mauricas: kuo daugiau karantino ribojimų, tuo būsto rinka yra aktyvesnė

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiemet didžiuosiuose šalies miestuose būstų kaina augo 20 proc., o Palangoje šis skaičius buvo daugiau nei dvigubas – 43 proc. Pasak ekonomisto, svarbu, kad kylant nekilnojamojo turto kainoms kiltų ir jo kokybė.

„Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau. Atsiranda įvairių pagundų, kad krizė atėjo ir beveik praėjo, bet tik nedaugelis tą krizę pajuto. Kodėl tai įvyko? Mes turėjome „K“ raidės formos krizę, aš vadinu tai „krokodilo“ krize – t. y. BVP nuosmukis buvo rekordinis išsivysčiusiose valstybėse, tačiau gyventojų pajamų augimas taip pat buvo rekordinis. Tai toks paradoksas yra, kodėl taip atsitiko? Vyriausybės ir centriniai bankai taikė beprecedentės ekonomikos skatinimo priemones“, – šeštadienį Būsto mugės renginyje kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, krizė sutapo ne su pajamų smukimu, o su augimu ir jis buvo labai spartus.

 

„Lietuva nebuvo išimtis – irgi „krokodilų“ turime nemažai – BVP, nors ir smuko, gyventojų pajamos smuko tik labai nežymiai praeitų metų antrąjį ketvirtį ir dabar matome, kad jos yra dešimtadaliu didesnės. Vėlgi didžioji dalis gyventojų nejautė tos krizės, nes pajamos auga labai panašiu tempu kaip ir prieš krizę, tai gali susidaryti įspūdis, kad tos krizės ir nėra“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, Lietuvos ekonomika išsiskiria ir tuo, kad viena iš pirmųjų ES sugrįžo į prieškrizinį lygį.

„Mus aplenkė Estija, Airija, esame 3 vietoje ES pagal ekonomikos lygį lyginant su prieškriziniu lygiu, tai yra pakankamai įspūdingas pasiekimas. Jeigu žiūrėti pagrindinius indikatorius, ar tai būtų mažmeninės prekybos apyvartos augimas, ar būtų pramonės produkcijos augimas, matome, kad Lietuva yra pirmoje vietoje ES lyginant su prieškriziniu lygiu. Reiškia, tiek perkame daug, tiek ir gaminame daug ir gerokai daugiau negu prieš krizę“, – minėjo ekonomistas.

 

Ž. Maurico pastebėjimu, nekilnojamojo turto rinka net nebuvo susitraukusi, todėl tai irgi yra didžiulis paradoksas.

„Dabar matome kainų augimo spartėjimą. JAV kainų augimas yra pasiekęs beveik 20 proc. ir tai yra rekordinis augimas per visą stebėjimo laikotarpį. Lietuvoje dar nepramušėme ir tikiuosi nepramušime 2006–2007 metų rekordų, bet metinis augimas irgi artėja prie 20 proc. – ne tik kainų augimas, bet taip pat ir sandorių skaičiaus augimas, ypač namų žemės sklypų, nes priežastis paprasta: žmonės daugiau laiko leidžia namuose ir būstas tarsi tapo pirmo būtinumo preke, nes tai yra ne tik ta vieta, kur pernakvoji ir grįžti į miestą, darbą, bet tai yra ta vieta, kur dirbi ir netgi prekiauji, nes dažniausiai užsisakai į namus prekes. Būstas tampa visa ko epicentru ir atitinkamai žmonės dėl to noriai perka tą būstą. Šita krizė buvo ypatinga tuo, kad apskritai nelėmė būsto rinkos nuosmukio daugelyje šalių“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad yra atvirkščia sąsaja, kai kuo daugiau karantino ribojimų, neapibrėžtumo dėl pandemijos, tuo būsto rinka yra aktyvesnė, nes žmonės visa kita meta į šoną: keliones, laisvalaikį, paslaugas ir dėmesį, tad pinigus skiria būsto įsigijimui

 

„Indėlių augimas per 2 metus, lyginant 2019 ir 2020 metų rudenį, išaugo net 36 proc. Lietuvoje. Reiškia, ta pinigų suma yra, ji niekur nedingo ir kadangi palūkanos nėra labai didelės už indėlius, galimai net ir dar bus mažesnės, kiek tai yra įmanoma, nes yra pinigų perteklius finansų sistemoje, tai tikėtina, kad dalis tų pinigų gali įsilieti į nekilnojamojo turto rinką. (…) Kadangi daugelis saugesnių investicijų generuoja labai mažą grąžą arba net nulinę ar neigiamą, tai investuotojai dabar irgi yra vienas iš pavojų, kurie gali agresyviau žengti į gyvenamojo būsto rinką. Jau dabar matome, ir fondai ateina, ir platformos įvairios kuriamos, tai gali dargi įlieti papildomai žibalo“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, nekilnojamojo turto skelbimų kainų pokytis per metus visuose didžiuosiuose miestuose siekė 20 proc., o Palanga išsiskyrė dar didesniu skaičiumi – 43 proc. Ž. Maurico teigimu, tai yra tik paklausos kaina, nes nebūtinai už tokią kainą ir nuperka, tačiau viskas gal būtų gerai, jei žengtų koja kojon su kainų augimu ir kokybės augimas.

„Kai didėja kaina, didėja pagunda sumažinti būstą, tada bendra kaina tampa mažesnė. Ta tendencija neramino jau prieš krizę ir matomai per šitą pakilimo laikotarpį gali būti, kad tas vidutinis būstas dar labiau mažės. (…) Būstų mažumas irgi nėra gera tendencija, nes Lietuvoje būsto plotas apskritai yra vienas mažiausių ES, mes lenkiame tik Rumuniją“, – kalbėjo ekonomistas.

 

Kalbėdamas apie ateitį Ž. Mauricas teigė, kad 2021 metai buvo tie metai, kai ekonomika augo sparčiau nei daug kas tikėjosi, nes skatinimo pinigai įsiliejo į ekonomiką.

„Lūkesčiai buvo į kosmosą pakilę. Dabar matome, kad po truputį jau jie mažėja, ypač Kinijoje, nes Kinija mato NT kainų augimą, mato didelę grėsmę savo ekonomikai, ir jie paskelbė, kad dabar orientuosis ne į augimo kiekybę, o į kokybę, kas galėtų reikšti, kad nebesiorientuos į augimą ir, matyt, kažkokio didelio skatinimo iš ten tikėtis neverta, JAV skatinimo irgi ženkliai sumažės. Kitų metų namų ūkių pajamų pokyčiai – pajamos netgi nežymiai sumažės, nes nežiūrint į tai, kad atlyginimai augo ir vis daugiau įsidarbina asmenų, bet kadangi skatinimas buvo toks didžiulis praeitais metais, tai vis tiek bendras pajamų lygis šiek tiek sumažės. Klausimas, kokį tai poveikį turės bendram vartojimui ir, aišku, tas sumažėjimas bus nežiūrint to, kad deficitas vis dar bus pakankamai didelis“, – sakė Ž. Mauricas.

Robertas Macius (ELTA)

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
7 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
zigmus
zigmus
14 dienas (-ų)

Kai viskas taip gerai, iausybė privalo pradėt atidavinėt valstybės skolą ir kaupti rezervą.

Juokdarys
Juokdarys
14 dienas (-ų)

Ačiū mauricai, mes nežinojome, tu geriau pasakyk kas bus po pusmecio

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button