Šiais metais, nepaisant pandemijos, Vilniuje turėtų ir toliau augti nuosavo būsto paklausa bei daugėti naujų nekilnojamo turto (NT) projektų. Jie, mažėjant NT plėtrai tinkamų teritorijų sostinės centrinėje dalyje, vis dažniau bus pradedami vystyti miesto pakraščiuose. Tam įtakos turės ir būsto likvidumas ateityje.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius tris metus Vilniaus miesto gyventojų skaičius augo beveik 20 tūkstančių. Natūralu, kad spartus gyventojų augimas reikalauja ir daugiau gyvenamojo ploto. NT ekspertų teigimu, centrinė miesto dalis jau beveik visiškai užstatyta, todėl gyvenamojo būsto plėtra į pakraščius – neišvengiama.
„Sostinės centrinėje dalyje – Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, taip pat Užupyje – mažėjant naujiems NT projektams tinkamų žemės plotų, stebimas statybų intensyvėjimas tokiuose mikrorajonuose kaip Pašilaičiai, Pilaitė, Bajorai, Fabijoniškės. Mūsų bendrovės atlikta rinkos analizė rodo, jog pernai šiuose ir kituose nuo centro nutolusiuose vietovėse buvo parduota daugiau nei pusė – net 64 proc. – visos pirminės būsto rinkos, tai yra naujos statybos butų“, – teigia NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.
Ekspertas pažymi, kad ši tendencija įgauna pagreitį ir jau dabar galima prognozuoti, kad tiek šiemet, tiek per ateinančius 5 metus, daugiausiai butų bus parduodama nuo 5 iki 15 km. nuo centro nutolusiuose mikrorajonuose. R. Pletero teigimu, naujakurius rinktis būstą miesto pakraščiuose skatina ne tik mažesnis užstatymo intensyvumas ir dėl karantino suvaržymų augantis poreikis žaliosioms erdvėms, bet ir miesto plėtojama infrastruktūra.
„Pavyzdžiui, šiandien Pašilaičių ar Fabijoniškių gyventojui poreikis vykti į senamiestį iškyla vis rečiau, nes visas kasdieniam gyvenimui būtinas paslaugas galima gauti netoli namų: čia veikia ir toliau aktyviai kuriasi nauji biurai, mokyklos ir darželiai, gerėja laisvalaikio infrastruktūra, pramogų ir sporto zonos“, – tendencijas apibendrina „Bonava Lietuva“ vadovas.
Eksperto teigimu, pirkti NT toliau nuo centro masina ir prieinama kaina. Praėjusiais metais miegamuosiuose Vilniaus mikrorajonuose vidutinė butų su daline apdaila vieno kv. metro kaina siekė 1,5 tūkst. eurų, kai prestižiniais laikomų Antakalnio, Naujamiesčio ir Žvėryno rajonuose – beveik dvigubai brangiau – 2,76 tūkst. eurų. Senamiestyje kv. m kaina šoktelėjo net iki 3,24 tūkst. eurų. „Augant gyventojų skaičiui miesto periferijoje, augs ir būsto kaina, todėl dabar, kai butą su pilna apdaila galima įsigyti vos už 70 tūkst. eurų, dalis pirkėjų nevengia ir investuoti“ – sako R. Pleteras.
Kaip pastebi „Bonava Lietuva“ vadovas, NT plėtros postūmį į miesto pakraščius skatins ir žemės plotų konversijos galimybės. Pavyzdžiui, naujų NT projektų vystymą šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio spartins atlaisvinamos teritorijos, po to, kai sostinės savivaldybė užsimojo panaikinti didžiulius plotus užimančius metalinių garažų masyvus.
„Neabejotinai dalyje šios teritorijos išaugs nauji daugiabučiai“, – įžvalgomis dalijasi R. Pleteras.
