Nekilnojamas turtas

Vilnių pagal pastatomų naujų butų skaičių sparčiai vejasi Talinas

Praėję metai buvo rezultatyvūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoms. Baltijos šalių sostinėse, toliau augant ekonomikai, buvo fiksuojami aukšti pasiūlos ir paklausos rodikliai – ir tai stebima tiek gyvenamojo, tiek komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

„Nuo pastarojo sunkmečio pradžios stebėjome pakankamai spartų nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą Estijos ir Lietuvos sostinių nekilnojamojo turto rinkose, tuo metu Latvijos sostinė Ryga ilgą laiką negalėjo pasigirti didesniais teigiamais pokyčiais. Tačiau dabar atrodo, kad nekilnojamojo turto rinka didžiausiame Baltijos šalių mieste jau žengia į spartesnės plėtros etapą“, – bendrovės pranešime cituojamas „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Pernai Taline buvo pastatyta 80 tūkst. kv. m naujų biurų ploto, Vilniuje – 43 tūkst. kv. m, Rygoje – beveik 25 tūkst. kv. m. Nors pagal pastatytą biurų plotą Ryga pernai ir vėl nusileido Talinui ir Vilniui, tačiau, pasak R. Reginio, biurų sektorius didžiausiame Baltijos šalių mieste įgauna pagreitį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019-2020 m. Rygos rinką turėtų papildyti ryškus naujų biurų kiekis – apie 140 tūkst. kv. m biurų ploto.

 

„Plėtotojai Rygoje per dvejus metus planuoja pastatyti tiek biurų, kiek jų buvo pastatyta per pastaruosius devynerius metus, 2010-2018 metais. Tai yra būtent tai, ko pastaruosius metus labai trūko Latvijos sostinei, norint konkuruoti su Vilniumi ir Talinu dėl tarptautinių kompanijų dėmesio. Galimybės ne tik įsikurti, bet ir planuoti tolimesnę plėtrą šiuolaikiniuose pastatuose yra viena iš pagrindinių stambesnių tarptautinių įmonių atėjimo priežasčių į konkretų regioną ar miestą“, – teigia R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2019-2020 metais Vilniuje planuojama įgyvendinti ne mažiau kaip 15 projektų, kuriuose naudingas biurų plotas sudarys apie 160 tūkst. kv. m. Tuo metu Taline per tą patį laikotarpį planuojama pastatyti apie 100 tūkst. kv. m.

Kaip skelbia bendrovė, tradicinių didesnės apimties prekybos centrų sektoriuje 2018-2019 m. didžiausių naujienų sulaukė Talinas ir Ryga. Praėjusių metų pabaigoje Taline duris atvėrė „T1 Mall of Tallinn“ prekybos centras, kuris šio miesto tradicinių prekybos centrų rinką papildė 55 tūkst. kv. m prekybinio ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje bendras prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose Estijos sostinėje sudarė 665,3 tūkst. kv. m ir su 1,45 kv. m plotu vienam miesto gyventojui išlieka akivaizdžiu lyderiu tarp kitų Baltijos šalių sostinių.

 

Tuo metu Rygoje po ilgos pertraukos buvo įgyvendintas vienas didžiausių prekybinės paskirties projektų. Balandį duris atvėrė prekybos centras „Akropolis“, kuris Latvijos sostinės rinką papildė apie 60 000 kv. m prekybinio ploto. Skaičiuojant pagal prekybinį plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, 2018 metų pabaigoje Ryga tarp kitų Baltijos šalių sostinių rikiavosi antroje vietoje (649.000 kv. m, arba 1,02 kv. m vienam gyventojui). Po „Akropolio“ atidarymo prekybinio ploto pasiūlos rodikliai Rygoje ūgtelėjo dešimtadaliu.

„Nepaisant mažesnės apimties ir specializuotų prekybos centrų plėtros Vilniuje 2018 metais („Žali“, „Depo“, „Decathlon“), naujų didesnių tradicinių prekybos centrų Lietuvos sostinė ir vėl nesulaukė“, – pranešime cituojamas R. Reginis.

Jo teigimu, didesnio projekto atidarymo galima tikėtis nebent 2020 m. pabaigoje, kuomet šalia vakarinio aplinkkelio turėtų būti pastatytas prekybos centras „Vilnius Outlet“, kuris sostinės rinką papildytų apie 35 tūkst. kv. m prekybinio ploto. „Ober-Haus“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Vilniuje prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose sudarė 453 tūkst. kv. m, ir vienam sostinės gyventojui teko 0,82 kv. m ploto – mažiausiai iš visų Baltijos šalių sostinių.

 

„Ober-Haus“ atstovo nuomone, įsibėgėjusi sandėliavimo patalpų plėtra artimiausiu metu nežada sustoti. Baltijos šalių sostinių regionuose šiemet planuojamas žymus tokių patalpų prieaugis – planuojama įgyvendinti įvairaus dydžio projektų, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys apie 130 tūkst. kv. m.

Pernai sparčiausias butų pasiūlos šuolis tarp Baltijos šalių sostinių užfiksuotas Rygoje. Per metus Latvijos sostinėje pastatyta šiek tiek daugiau nei 2,4 tūkst., ir tai yra 65 proc. daugiau, nei jų buvo pastatyta per 2017 m.

„Žinoma, butų plėtros apimtys Rygoje vis dar pastebimai atsilieka nuo Vilniaus ir Talino, tačiau toks šuolis jau rodo daug drąsesnius plėtotojų žingsnius“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas.

 

Vilniuje pernai pastatyta per 4,3 tūkst. butų (5 proc. daugiau nei 2017 m.), o Taline – 3,1 tūkst. butų (7 proc. daugiau nei 2017 m.).

Nepaisant to, kad Vilnius 2018 m. pagal pastatomų naujų butų kiekį išlaikė lyderio pozicijas tarp visų Baltijos šalių sostinių, Talinas sparčiai vejasi Lietuvos sostinę. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014-2016 metais Vilniuje tūkstančiui gyventojų kasmet vidutiniškai teko po 6,1 pastatyto buto, o 2017-2019 metų laikotarpiu šis rodiklis ūgtels iki 7,9 buto. Tuo metu Taline 2014-2016 metais tūkstančiui gyventojų kasmet vidutiniškai buvo pastatyta po 3,9 buto, o 2017-2019 metų laikotarpiu bus fiksuojamas stiprus šuolis iki 7,1 buto.

Lukas Blekaitis (ELTA)

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button