Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūros konkursą laimėjusios studijos „Arquivio“ steigėjas, architektas prof. Daniel Fraile pasakoja, kad nusprendę dalyvauti Nacionalinės koncertų salės Lietuvoje architektūriniame konkurse komanda iškart suprato koks jautrus ir sudėtingas yra šis projektas.
Kaip sodo metafora virsta architektūra
Prof. Daniel Fraile tikina, kad dar dalyvaudami konkurse, jie suprato organizatorių pastangas nukreipti politinę erdvę per peizažą ir meną. „Arquivio“ architektai pasiūlė struktūrą suskaidyti į tris kristalinius tūrinius elementus.
„Koncepciją formavome, remdamiesi kraštovaizdžio elementais: šalies miškais ir kalnais bei Lietuvos tradicija. Dėl to išorinio korpuso laikančioji konstrukcija bus medinė. Pastato geometrinis modelis „pasiskolintas“ iš standartinių lietuviškų sodų – geometrinių figūrų, gaminamų iš šiaudų. Domėjomės sodų metafora, kuri atspindi sumažintą pasaulio modelį ir tai įkvepia. Geometrinis ir netaisyklingos koncertų salės tūrio formos, taip pat jos skaidrumas yra šiuolaikiškas požiūris į sodo pavertimą architektūrine forma. Galiausiai šie trys elementai bus sujungti po vienu stogu“, – pasakoja architektas.
Kaip ir galima tikėtis, projekto įgyvendinimui pirmenybė teikiama tvarioms ir efektyvioms medžiagoms. Vizualiai projektas turi du skiriamuosius – vidinius ir išorinius – apvalkalus.
„Interjeras yra „tankus“, sunkus, nepermatomas, pagamintas taip, kad būtų išvengta garsų judėjimo abiem pusėmis – tiek iš korpuso, tiek iš išorės. Skyrėme labai didelį dėmesį akustikai. Interjere naudojamas akmuo, betonas ir medis. Mes pasirinkome akmenį (nes jį gali sukurti vietiniai menininkai) ir jis yra šviesą atspindinti medžiaga. Betonas – pastato laikančiosioms konstrukcijoms ir tankiui, garso valdymui. Mediena, šiame pastate, pasirinkta komfortui sukurti ir sustiprinti muziką. Galiausiai pasirinkome keletą vitražų, kuriuos bet kuriuo metu galime uždengti, perkeldami nepermatomas plokštes. Manau, kad šviesos sąlygų pasikeitimas vaidina svarbų vaidmenį suvokiant erdvę“, – pasakoja architektas.
„Tautos namų“ projekto eksterjeras kontrastuos su vidumi – jis bus lengvas, skaidrus, demokratiškas, dalyvaujantis. Siekiama, kad šie sprendimai galėtų perduoti visuomenės vertybes ir būti atviros komunikacijos simboliu. Fasadas bus pagamintas iš mišrių metalų ir medinių konstrukcijų, net stiklo. Visos medžiagos užtikrins šiluminio komforto kontrolę viduje.
Architektai pasakoja, kad tarp išorės ir vidaus esanti fojė susidės iš kelių lygių balkonų. Techniškai jie bus pritvirtinti taip, kad atrodytų, plūduriuojantys ore. Kiekvienas iš jų yra suformuotas pagal unikalų perimetrą, kad būtų galima stebėti renginius iš netaisyklingų, dinamiškų perspektyvų. Tikimasi, kad tai suteikia susibūrimo ir dialogo bendruomenės erdvėje jausmą.
Konkursai ne visada „veikia“
Paklaustas kuo šis konkursas buvo kitoks, architektūros studijos „Arquivio“ steigėjas šypsosi: „viskuo ir niekuo“. Anot prof. Daniel Fraile, konkurencija ir panašūs architektūriniai konkursai yra pigiausias ir efektyviausias būdas gauti atsakymus: organizatoriams konkursai nekainuoja santykinai daug ir jie yra sąžiningas būdas per trumpiausią laiką atsirinkti labiausiai tinkančius architektūros sprendimus. Tačiau norint, kad tokie konkursai „veiktų“ juose turi būti tinkama, kompetetinga komisija. Kalbant apie „Tautos namų“ konkursą šiuo aspektu buvo viskas tobula.
„Dalykas, kuris šiame konkurse veikia kaip papildomas veiksnys, yra aplinka. Tai, kas iš karto privertė mus įsimylėti projektą, buvo „taško“ grožis – vieta nuostabi. Dalyvaudami konkursuose visame pasaulyje, mes susidūrėme su blogais miesto dizaino sprendimais, kuriuos lėmė tiesioginiai įsipareigojimai „vardams“, o ne „idėjoms“. Kai kurie mano, kad turint „vardą“ projektas bus sėkmingesnis. Tai nėra sąžininga, nes tokio tipo projektai yra vieši ir jose turi būti sukuriamos vietos, pritaikytos visiems. Renkantis tik vardą, rizikuojame nubraukti diskusijas ir tada, tokių projektų sukurtos erdvės neprigyja natūraliame miesto gyvenime. „Vardas“ paprastai nori išlaikyti save daugiau nei projektas, tai yra rizika“, – pasakoja architektas.
Paklaustas ką reiškia „unikalus pastatas“ ir kodėl mums reikia tokių pastatų, architektas sako, kad architektūros kokybę apibūdina tokie terminai, kaip – funkcija, urbanistika, naujovės. Tad unikalus pastatas yra tobulos pusiausvyros taškas tarp modernumo ir tradicijų.
„Mums reikia būti unikaliems, nes tik unikali architektūra yra gera architektūra. Nepaisant viso šito, netikiu asmeniniais stiliais, tikiu miestu, kurį suformuoja gyventojai. Todėl kai ruošėmės konkuruoti su 250 projektų, daugiausiai laiko skyrėme idėjai išgryninti ir nereikalingam kontekstui pašalinti. Šiame globaliame pasaulyje gana sunku pasisemti išskirtinių ir neužterštų idėjų – vaizdų galia yra tokia greita ir patraukli. Todėl norėdami rasti tikrąjį sprendimą, turime įsigilinti į procesą. Turime pabrėžti pagrindinius dalykus ir juos paaiškinti atsargiai, bet tiesiogiai“, – sakė architektas.