Gyventojų galimybės įpirkti būstą Kaune toliau didėjo, o Vilniuje jos tapo rekordiškai geros, rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas.
Pagrindinės to priežastys buvo nemažas atlyginimų šuolis ir sulėtėjęs butų kainų augimas. „Swedbank“ ekonomistai mano, kad būsto rinkoje šiemet turėtų išsilaikyti stabilių kainų ir didelio aktyvumo tendencijos.
„Butų kainų augimas praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,5 procento, o atlyginimų augimas, atskaičius mokesčius, siekė beveik 10 procentų. Todėl net ir šiek tiek padidėjus palūkanoms, būsto įperkamumas toliau augo ir pasiekė naujas aukštumas“, – pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Būsto rinka trijuose didžiuosiuose šalies miestuose išliko labai aktyvi. Praėjusių metų pabaigoje Kaune ir Vilniuje sandorių skaičius augo maždaug dešimtadaliu, tuo tarpu Klaipėdoje butų parduota 1,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, visų pirma, dėl sulėtėjusių senos statybos būsto pardavimų.
Būsto kainų tendencijos buvo skirtingos. Vilniuje jos augo vos puse procento, Kaune būstas brango 3 proc., o Klaipėdoje vidutinė būsto kaina didėjo 9 proc., tačiau, tikėtina, dėl vienkartinių techninių veiksnių.
„Vilniuje stebėjome gana neįprastą situaciją, kai praėjusiais metais fiksavome ir rekordinę būsto paklausą, ir neaugančias būsto kainas. Metų gale naujo būsto kainos net šiek tiek sumažėjo dėl itin išaugusios pasiūlos“, – situaciją komentavo „Swedbank“ ekonomistas.
Pasak V. Šimkaus, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį smuktelėjo ir statybos leidimų skaičius, ir baigtų statyti butų skaičius. Vis dėlto prognozuojama, kad artimiausiu metu naujų neparduotų butų pasiūla, ypač Vilniuje, išliks didelė ir pirkėjai derybinės galios neturėtų prarasti.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas išlieka arti istorinio vidurkio, o tai rodo, kad būstas nėra pervertintas. Nuomos pajamingumas rodo, kokią dalį buto įsigijimo kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos. Vilniuje šiuo metu jis siekia apie 6 proc., Klaipėdoje – 6,5 proc., Kaune – apie 7,5 procento.
„Džiugu, kad normalizavosi ir demografinės tendencijos – pirmaisiais šių metų mėnesiais į Lietuvą atvyko daugiau gyventojų nei išvyko iš šalies. Šios tendencijos prisideda ir prie nuomos paklausos, todėl pastaraisiais metais nuomos kainos didėjo panašiu tempu, kaip ir butų pardavimo kainos. Aukštas nuomos pajamingumas taip pat rodo, kad kol kas būsto įsigijimas daugeliui gyventojų yra finansiškai patrauklesnė alternatyva nei nuoma“, – pranešime teigia N. Mačiulis.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, tolimesniam sandorių skaičiaus augimui erdvės liko mažai, o būsto pasiūla išlieka labai didelė, todėl kainos turėtų išlikti stabilios. Pagrindinė vidutinių kainų augimo priežastis gali būti ir toliau besikeičianti parduodamų butų kokybė ir segmentas. Šiuo metu tik apie 40 proc. visų parduodamų butų Vilniuje yra naujos statybos. Palyginimui, praėjusio piko metu ši dalis siekė 50 procentų. Todėl tikėtina, kad naujų butų dalis bendrame sandorių skaičiuje ir toliau didės.
N. Mačiulis apibendrino, kad daugelis aplinkybių tolimesniam būsto rinkos aktyvumui išlieka palankios.
Ieva Vidūnaitė (ELTA)
