Vidutinė būsto paskola pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje išaugo 7 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir siekė 78,2 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Latvijoje buvo fiksuotas 6 proc. augimas (70,6 tūkst., eurų), o Estijoje vidutinė būsto paskolos suma kilo sparčiausiai – čia ji išaugo 15 proc. iki 98,9 tūkst. eurų.
„Būsto paskolų sumų augimo tendencijos atitinka gyventojų pajamų augimo raidą ir kainų situaciją būsto rinkoje. Baltijos šalių nekilnojamo turto rinkos šiuo metu yra pakankamai skirtinguose raidos taškuose, ir tai atsispindi gyventojų galimybėse įpirkti būstą“, − sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Jis pažymi, kad būsto kainų augimu išsiskiria Vilnius, kuriame kainos kilo sparčiausiai. Rygoje, priešingai, jos liko kone tame pačiame lygyje, kaip ir praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.
„Mūsų šalies sostinėje būsto kaina pirmąjį šių metų ketvirtį siekė apie 1972 eurus už 1 kv.m. ploto, ir tai buvo 11,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Būsto Taline 1 kv.m. kaina siekė apie 2148 eurus (+8 proc.), o Rygoje apie 1199 eurus (+0,6 proc.)“, − sako „Swedbank“ atstovas.
P. Ladziato atkreipia dėmesį, kad, nepaisant mažiausio vidutinės paskolos dydžio, labiausiai įperkamas būstas yra Latvijos sostinėje Rygoje, kur gyventojai paskutinį praėjusių metų ketvirtį galėjo įsigyti vidutiniškai 103 kv. m. būstą. Tiesa, būtina paminėti, kad Rygos rinkoje dominuoja prastesnės kokybės būstai, statyti sovietiniu laikotarpiu.
Talinas, pagal būsto įperkamumą, šiek tiek lenkia Vilnių, rodo „Swedbank“ duomenys. Estijos sostinės gyventojai įperka vidutiniškai 85,3 kv. m. ploto būstą, o vilniečių įperkamo būsto plotas siekia, atitinkamai, 79 kv. m.
Pasak „Swedbank“ eksperto, Lietuva iš kitų Baltijos šalių taip pat išsiskiria tuo, kad nekilnojamo turto rinka mūsų šalyje, pagal geografinį aktyvumą, pasiskirsčiusi tolygiau, ir sostinė neturi tokio dominavimo, kaip Ryga ir Talinas kaimyninėse šalyse.
„Vertinant naujas būsto paskolas, sostinei Vilniui tenka apie 49 proc. visų pirmąjį šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų, antroje vietoje yra Kaunas (12 proc.), trečioje Klaipėda (9 proc.). Palyginimui, Talinui tenka 64 proc. visų naujų būsto paskolų Estijoje, o Rygai net 82 proc. paskolų, suteiktų Latvijoje“, − komentuoja P. Ladziato.
„Swedbank“ duomenimis, būsto paskolų gavėjų pasiskirstymas pagal amžių Baltijos šalyse yra labai panašus. Vertinant per pirmąjį šių metų ketvirtį išduotas būsto paskolas, aktyvumu visose trijose šalyse išsiskyrė 27-37 metų gyventojai, kurie būstui skolintis buvo linkę dažniausiai.
