Šių metų spalio viduryje leidimą pirmojo daugiabučio Pašilaičių mikrorajone statyboms gavusi Švedijos kapitalo nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovė „Bonava Lietuva“ skelbiasi ieškanti naujų sklypų tolesnei plėtrai šalies sostinėje.
Bendrovės generalinis direktorius Remigijus Pleteras aiškina, jog planuojant plėtrą bus stengiamasi maksimaliai užtikrinti skandinaviško būsto modelį, kai visa būtiniausia infrastruktūra ir paslaugos yra pasiekiamos ko ne ranka.
„Vertinant pasiūlymus, pirmiausia dėmesys bus kreipiamas į tai, kiek siūloma vieta yra patogi naujakuriams. Labai svarbu, kad netoliese veiktų darželiai ir mokyklos, prekybos ir laisvalaikio centrai bei biurai, taip pat turi būti patogi ir prieinama susisiekimo infrastruktūra su kitomis miesto dalimis“, – viziją apibrėžia R. Pleteras.
Kaip tikslina R. Pleteras, artimiausiuose bendrovės planuose yra numatyti bent trys daugiabučių projektai be jau vystomo „Vakarų lėno“ Pašilaičiuose. „Tuose trijuose projektuose norime įrengti bent po 100 būstų su pilna apdaila, taip pat parkavimo vietomis ir sandėliukais bei plačiomis laisvalaikio erdvėmis gyventojų patogumui“, – dėsto „Bonava Lietuva“ vadovas.
R. Pleteras sako, kad COVID-19 pandemija šalyje kol kas neturėjo neigiamos įtakos nekilnojamo turto rinkai. Priešingai, bendrovės atlikta rinkos analizė rodo, jog matomas išaugęs ekonominio būsto poreikis, kai sostinėje dviejų kambarių būstą su pilna apdaila galima įsigyti nuo 60 tūkst. eurų.
NT plėtros bendrovės „Bonava“ dukterinė įmonė „Bonava Lietuva“ savo veiklą Lietuvoje pradėjo 2019 m. pavasarį. NT milžinė taip pat veikia Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Rusijos mieste Sankt Peterburge, Estijoje ir Latvijoje. Visoje įmonių grupėje šiuo metu statoma daugiau nei 11 tūkst. būstų. Nuo 2004 m. Baltijos šalyse bendrovė yra įrengusi net 2,5 tūkst. butų. Įmonės akcijomis yra laisvai prekiaujama „Nasdaq“ Stokholmo biržoje.
2019 m. kompanijos pardavimo pajamos siekė 1,55 mlrd. eurų. Didžiausią kompanijos pardavimų dalį 2019 m. sudarė Vokietijos (41 proc.) ir Švedijos (28 proc.) rinkos, Danijos ir Norvegijos – 9 proc. nuo visų pardavimų, Suomijos – 16 proc., Sankt Peterburgo – 4 proc., Estijos ir Latvijos – 2 proc.
