Patys statytojai pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vienišam, iš vidutinės algos gyvenančiam žmogui beveik nebeįmanoma, o ir kiti dažnai įpirkti gali tik labai nedidelį. Vis dėlto, Lietuvos bankas prognozuoja, kad norinčiųjų ir galinčiųjų įsigyti nuosavą stogą virš galvos naujaisiais metais daugės. Ir ne tik dėl augsiančių atlyginimų bei mažėsiančių palūkanų. Esą dalis atidėliojusių pasiskaičiavo, kiek jau pralošė, ir pavargo laukti, kada būstas atpigs. Gyventojams pagalbos ranką ištiesti žada ir valdžia, svarsto apie valstybės paramą pradiniam įnašui ir paskolos įmokoms.
Daliai vilniečių svajonė įsigyti nuosavą būstą kasmet vis tolsta.
„Vienam nusipirkti būstą Vilniuje yra per daug sudėtinga arba tik labai mažą“, – teigė Numai“ vadovas Aurimas Čiagus.
Susitaupyti pradiniam įnašui užtrukti gali ir porą dešimtmečių.
„Matematiškai žiūrint, jeigu pirkėjas taupytų 10 procentų savo vidutinių pajamų, tai vidutiniam butui sutaupytų per 20 metų“, – tęsė A. Čiagus.
Kaune ir Klaipėdoje gyventojai gali sau leisti vidutiniškai 80 kvadratinių metrų būstą, o štai Vilniuje įperka tik 50.
„Dairosi toliau nuo centrinės miesto dalies, galbūt net ir už miesto, dairosi į individualių namų segmentą“, – sakė „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
„Jeigu didesnei šeimai, 4 asmenų, reikia kelių kambarių, pasidaro tikrai labai didelė suma pinigų, nes 1 kvadratinis metras Vilniuje, naujos statybos, įsirengus būtų bent 4 tūkstančiai“, – teigė A. Čiagus.
„Nebent apskritai pasikeis gyvenimo būdo ir gyvenimo prioritetų suvokimas, pradėsime labiau rinktis atokesnes vietas nuo Vilniaus“, – kalbėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvos bankas skaičiuoja, jog šiuo metu šalyje yra maždaug 15 tūkstančių būstų, kuriuose nenaudojama elektros energija. Tai reiškia, kad jie laisvi.
„Prasčiausia situacija, kai būstas yra įsigyjamas tikintis, kad jis tiesiog pabrangs ir jį brangiau parduos. Tokiu būdu yra kuriamas nekilnojamojo turto kainų burbulas“, – aiškino Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Kiti priešingai, atidėlioja būsto įsigijimą, tikėdamiesi, kad šis tuoj pradės pigti.
„Tikėtis pigimo jau nebeverta, nes per 2023 metus antrinėje rinkoje kainos pakilo 8 procentais. Šiais metais antrinėje rinkoje, skaičiuojant iki lapkričio, kainos pakilo 6 procentais. Tie, kas laukė kritimo, pralaimėjo nemažas sumas pinigų“, – tikino „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus.
„Buvo nekilnojamojo turto segmentų, kur būstas šiek tiek pigo, bet gerokai mažiau negu stebėta Vakarų valstybėse. Vokietijoje stebėtas reikšmingesnis būsto kainų susitraukimas, Šiaurės šalyse“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Gyventojams pagalbos ranką ištiesti žada valdžia.
Socialdemokratai jau kalba apie reformas, kurios palengvintų sąlygas būstui įsigyti. Esą įperkamesnis pasidarys, įkūrus specialų būsto fondą.
„Galvojame apie paramos mechanizmus ne tik pradiniam įnašui, bet ir įmokų mokėjimui. Ir kalbame ne tik apie socialinį būstą, bet ir apie municipalinį, savivaldybės būstą, kuris daugiau būtų orientuotas į vidurinę klasę su išsipirkimo galimybėmis“, – šnekėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Tačiau ekonomistai aiškina, kad jei toks žingsnis nebus gerai apskaičiuotas, viską paveiks priešingai.
„Reikia turėti gilų žinojimą ir labai atsargiai, ir labai laiku galvoti apie tam tikras intervencijas, nes jos gali sukurti ilgalaikių rizikų ir net nepadaryti to pirminio tikslo, kad būsto įperkamumas būtų pagerintas“, – įspėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
„Mums nereikia sukurti ir nenorime tikėtis tokios paklausos, kurioje kainos vėl šuoliuos dviženkliais skaičiais. Būtent ta situacija nėra tvari“, – tikino G. Šimkus.
Vietoj to, ant stalo vėl siūlo ištraukti nekilnojamojo turto mokestį, kurio buvusiai valdžiai pakeisti taip ir nepavyko.
„Vertėtų atverti diskusijas, ar tas mokestis neturėtų būti platesnis“, – ragino G. Šimkus.
Vis dėlto, statytojai neslepia, kad antroji 2024 metų pusė leido lengviau atsikvėpti.
„Jau nuo vasaros antros pusės pradėjo gerėti pardavimo rodikliai ir į metų galą aktyvumas jaučiasi“, – sakė „Numai“ vadovas.
„Mes paklausos pusėje, tai yra būsto įsigijimo pusėje, matome, kad dugnas buvo pasiektas ir dabar prasidėjo kopimas aukštyn“, – konstatavo Lietuvos banko vadovas.
Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduoti beveik 3200 butų.
Tai aukščiausias mėnesio rezultatas per pastaruosius 3 metus, nors kainos toliau stiebėsi į viršų.
„Turbūt išlaikysim tą augimo tempą, bet jis bus panašus, kaip ir matome dabar“, – prognozavo R. Reginis.
Būsto įperkamumas didės dėl augsiančių atlyginimų, mažos infliacijos, žemesnių palūkanų normų ir gerėjančių paskolų refinansavimo galimybių, tačiau augant paklausai iš paskos seks ir kainos.
„Natūralu, kuomet paklausa auga, o pasiūla yra ribota, tai kainoms mažėti tikrai nėra erdvės“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.
Brangs ne tik naujos, bet ir senos statybos būstai.
„Jeigu kalbėti apie visiškai tipinį dviejų kambarių butą gyvenamajame rajone, tai vilnietis šiuo metu moka apie 100 tūkstančių“, – sakė R. Reginis.
Kaune ir Klaipėdoje toks kainuotų apie 75 tūkstančius.
Lietuvos banko duomenimis, per pirmus devynis 2024 metų mėnesius naujai išduotų paskolų suma, palyginti su ankstesniais metais, išaugo kiek daugiau nei penktadaliu iki 1 milijardo 770 tūkstančių eurų.
Autorius: Reda Petrikaitė I LNK.LT
Kodėl visi skaičiuoja vienišą, vidutines pajamas gaunantį asmenį. Skaičiuoti reikia demografinį stabilumą palaikančią šeimą, t.y. du suaugę ir du arba daugiau vaikų. Bet kad net nėra ant ko skaičiuot – 4 ar daugiau kambarių butai dabar statomi tik viršutiniuose aukštuose, kaip penthauzai, prabangūs būstai, arba priemiesčiuose, kaip kotedžai. Pirmu atveju neįperkama absoliučiai daugumai, antru atveju – programuoja bėdas su susisiekimu ir apriboja miestietišką gyvenimo būdą.
Jei tai tavo vienintelis gyvenamasis būstas tai pirkti visada buvo ir bus verta. Jei perki butą nuomai tuomet neverta, nes iš nuomos pajamos yra mažos. Paskola, išlaidos remontui reikalauja didelių investicijų + nuomininkų tvarkingų paieškoti reikia.
Socdemai valdžioj ir kainos kyla, nebėra kuo tikėti.