Lietuvos bankas skelbia, kad dar labiau brangs būsto paskolos. Ekonomistai pastebi – nuo pandemijos pradžios nekilnojamasis turtas beveik visuose Lietuvos miestuose brango dvigubai, bet prognozuoja, kad kitų metų pradžioje galima tikėtis sulaukti pavėlintų drastiško pigimo ir didesnių nuolaidų iš pardavėjų.
„Šią vasarą įsigijau butą. Dabar labai pikta, nes įsigijau su nuliniu EURIBOR, o dabar jis 2,47. Kai pirkau butą, visi bankai ir analitikai sakė, kad viskas gerai. Dabar atrodo, kad turėsime srėbti banko privirtą košę, nes per daug išdalijo pinigų. Dabar moku 267 eurus mėnesinę būsto įmoką su nuliniu EURIBOR, o dabar, kai 2,47, man perskaičiuos palūkanas vasario mėnesį. Paskaičiavau, kad dvigubai padidės įmoka. Tik palūkanoms per metus išleisiu per 3 tūkst. papildomai. Vadinasi, jei ir toliau tęsis krizė, aš per savo paskolos laikotarpį vietoj vieno buto būsiu išpirkęs du ar tris butus“, – piktinosi vilnietis.
Ko tikėtis perkant būstą, pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Pranešėte, kad butų perkamumas krito į rekordines žemumas. Kas vyksta rinkoje?
– Žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. Situacija 2006–2007 m. buvo tikrai nepalyginamai blogesnė. Šiuo metu matėme dvi aplinkybes, kurios sumažino gyventojų galimybę nusipirkti – labai sparčiai kilusios kainos, nuo pandemijos pradžios būstas beveik visuose Lietuvos miestuose pabrango apie 50 proc. Atlyginimai tikrai nepasivijo ir daliai gyventojų sunkiau įsigyti bustą. Kita priežastis – centriniai bankai, ir ypač Europos Centrinis Bankas (ECB), kovodami su infliacija labai sparčiai kelia palūkanų normas. Daugelis gyventojų užmiršo, kad EURIBOR gali būti ne nulinis, o siekti 2 ar 3 proc. Tai irgi labai žymiai padidino būsto paskolų įmokas, daliai gyventojų alternatyva įsigyti būstą su paskola sunkiau prieinama. Dėl šių priežasčių matome gana žymiai sumažėjusią paklausą, sandorių skaičius nukrito į 2019 m. lygį. Kainos dar gana stabilios išliko, bet tikėtina, kad jos irgi šiek tiek sumažės.
– Kiek realu, kad ECB dar labiau kels palūkanų normas ir EURIBOR pasieks net ir 5 proc.?
– Tikėtina, kad dar bent porą kartų pakels palūkanų normas, apie tai pats ECB aiškiai signalizuoja – infliacija euro zonoje 10 proc. Aišku, tai kiek makabriškas veiksmas ir žaidimas, nes viena iš pagrindinių infliacijos priežasčių Europoje yra dujų ir elektros kainos, kurių su didesnėmis palūkanų normomis nesumažinsi, bet ECB stengiasi užkirsti kelia infliacijos didesniems lūkesčiams ir kad gyventojai nesitikėtų, jog kainos augs tokiais tempais ateityje, atlyginimai augs. Todėl sparčiai kelia palūkanų normas. Nemanau, kad palūkanų normos perkops 3 proc., nes mažai erdvės – prie tokių normų pasipiltų nemažai bankrotų, kai kurių valstybių mokumui iškiltų rimtų iššūkių, pvz., Italijos ir Europos skolos santykis milžiniškas. Prie tokių didelių palūkanų normų matysime prasidedančią recesiją. Jos kontekste ir didėjant nedarbo lygiui bus sudėtinga toliau kelti palūkanų normas ir nebus prasminga.
– Ar nereikėtų tikėtis griūties, kokia buvo 2006–2009 m.?
– 2008–2009 m. nekilnojamojo turto krizė buvo labai gili. Tuomet būstas atpigo apie 40 proc. Tam priežasčių dabar nėra. Žiūrint į fundamentalius vertės rodiklius, galima matyti, kad galbūt būstas yra dešimtadaliu pervertintas. Tiek jis gali atpigti. Matome, kad daugelyje pasaulio valstybių tendencijos matomos dėl kylančių palūkanų normų, neigiamų gyventojų nuotaikų. Švedijoje būstas atpigo apie 15 proc. Panašios tendencijos neturėtų nustebinti Lietuvoje. Tačiau tai gera naujiena tiems, kas ieško būsto. Jų derybinė galia padidėjo, jie gali tikėtis mažesnių kainų, nei kurias matėme vasarą.
– Ar patariate palaukti ir vėliau pirkti būstą?
– Dairytis galima visada ir ieškoti svajonių būsto. Akivaizdu, kad visos derybinės galios ir koziriai yra pirkėjų galioje, todėl drąsiai gali prašyti 10 proc. nuolaidos ir tikėtis, kad pardavėjas bus pasiruošęs derėtis ir siūlyti geresnę kainą.
Šaltinis: LNK
