Nekilnojamas turtas

Savivaldybei už inicijuotą „Paupio“ projektą – ekspertų apdovanojimas

Lietuvos architektų sąjungos tradiciškai surengtuose šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose „Žvilgsnis į save“ išskirtinio komisijos dėmesio sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas ir kartu su bendrove „Darnu Group“ išplėtotas „Paupio“ kvartalo Užupyje projektas. Išdalijusi „1/5 metro“ statulėles penkiems laureatams, vientiso urbanistinio kvartalo „Paupys“ kūrėjams tarptautinė komisija skyrė garbės diplomą.

„Komisija atkreipė dėmesį į kelis „Žvilgsnio į save“ konkursui pateiktus „Paupyje“ realizuotus projektus ir susidomėjo, kur jie yra. Man labai malonu, kad savivaldybės iniciatyva konvertuoti seną pramoninį rajoną jiems pasirodė įdomi ir sektina, mūsų didelės komandos darbas, kuris prasidėjo net ne nuo architektūrinių ambicijų, o nuo istorinės ir gamtinių sąlygų analizės, teritorijos naratyvo paieškų, konsultacijų su bendruomene, optimalios urbanistinės tipologijos paieškų, kruopštaus itin užterštos teritorijos valymo, buvo įvertintas tarptautinės ekspertų komisijos. Man asmeniškai tai yra vienas didžiausią pasididžiavimą keliančių darbų ir tikiuosi, kad toks darnią plėtrą užtikrinantis planavimas taps nuolatine praktika, kuriant ne tik savivaldybės, bet ir verslo inicijuotus projektus, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Esu tikras, kad šis projektas tinkamai reprezentuos mūsų laikmetį įvarialypiame miesto architektūriniame veide, atspindės mūsų supratimą apie kokybišką architektūrą bei miestietiško gyvenimo būdo privalumus.“

Pasak Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės, komisijai padarė įspūdį, kaip nuosekliai ir atkakliai – net 12 metų – miestas ir investuotojai vystė drąsų, inovatyvų Lietuvoje projektą.

„Žiuri vertinimu, bendra urbanistinė strategija Paupyje užprogramavo visumą, kuri miestui sukuria daug daugiau pridėtinės vertės, gyvybės, nei tai galėtų padaryti atskiros jos dalys – tik gražūs pastatai ar tik patrauklios viešosios erdvės. Projektas yra pavyzdys, kaip galėtų ir turėtų būti planuojamos ir kitos miesto dalys“, – sakė R. Leitanaitės.

Penki šiųmečių „1/5 metro“ statulėlių savininkai – Vilkaviškio autobusų stoties autoriai (Gintaras Balčytis), Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autoriai (Šarūno Kiaunės projektavimo studija), pastato ALIA rekonstrukcijos autoriai („Nebrau“, Laurynas Avyžius, Andrius Kalinauskas), Vainių rūmų konversijos „Senatorių pasažo“ autorių komanda (G. T. Gylytė, J. Jauniškytė, D. Skrupskelienė, S. Daugėlienė, A. Baldišiūtė, P. Paskačimas, M. Grabauskaitė, V. Babij, I. Uogintas, K. Čiplytė), Nidos prieplaukos rekonstrukcijos autoriai (G. Vieversys, A. Šablevičius, E. Buikaitė).


Tarptautinė komisija (Xanderis Vermeulenas Windsantas iš Nyderlandų, Māra Ābele iš Latvijos ir Kalle Komissarovas iš Estijos) savo iniciatyva garbės diplomą skyrė ir daugiametės iniciatyvos „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ kūrėjams.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

11 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Simas
Simas
3 mėnesius

Palei upę pamėginkite pasivaikščioti, realiai pėsčiam vietos neliko. Takai labai siauri. Ir kodėl taip atsitiko?

Jurgis
Jurgis
3 mėnesius
Atsakinėti į  Simas

Čia išties ironiška, ten buvę, griozdiškais vadinti pramoniniai objektai užtikrino didesnį kiekį žalumos bei erdvės, ypač palei upę, nei nauji gyvenimui ir laisvalaikiui skirti daugiabučių kvartalai. Dalis gamyklų pastatų ir senamiesčio kontekste labiau tiko, buvo istoriniai, statyti apie 1900 metus, žemesni, vos 2-4 aukštų. Kai dabar tarp naujų pastatų dominuoja 4-6 aukštai, jie net didesni ir tankiau sustatyti, nieko panašaus net pačiame senamiesčio centre nerasi.

Mindaugas
Mindaugas
3 mėnesius

Kaip istorinėje senamiesčio teritorijoje tai labai netinkantis projektas tiek tankumu, tiek masteliais, tiek architektūra. Kokia prasmė Vilniaus senamiestyje, Lietuvos valstybės istorijos gyvame kūrinyje kurti kažką panašaus į Olandiją, dar ir prie upės sunaikinant Vilniaus miestui būdingą gamtą. Kur nors naujame priemiesčio mikrorajone tai būtų labai puikus projektas, bet miesto centre tai atrodo keistai.

hmmm
hmmm
3 mėnesius
Atsakinėti į  Mindaugas

kas čia per totalus kliedesys??

Mindaugas
Mindaugas
3 mėnesius
Atsakinėti į  hmmm

O kodėl nesąmonė. Suprantu jei jums patinka naujas blizgantis ir “cool” kvartalas, bet ką jis bendro turi su senamiesčiu, šita istorine miesto dalimi. Į jį patekęs net nežinai ar čia Lietuva, ką jau kalbėti apie tai ar kad tai istorinė, viena iš seniausių Vilniaus dalių. Buvo norima atsikratyti senos didelės, vietai netinkančios gamyklos, o rezultate gavome dar tankiau sustatytus dar aukštesnius ir didesnius naujus pastatus. Net erdvės ir žalumos palei upę buvo daugiau pramonės laikais nei dabar, kur turi gyventi žmonės.

Mindaugas
Mindaugas
3 mėnesius
Atsakinėti į  hmmm

Ir kuri dalis kliedesys? Kad pastatai didesni, aukštesni ir tankiau sustatyti už aukščiau buvusią gamyklą? Kad prie upės gyvenimui skirtame kvartale mažiau erdvės ir žalumos nei prie pramoninio objekto? Kad Vilniaus viena iš seniausių dalių net neprimena Lietuvos, tuo labiau senamiesčio?

Back to top button