Nekilnojamas turtas

REKORDAS: pernai Vilniuje naujo būsto nupirkta už daugiau nei 0,5 mlrd. EUR

2019 m. Vilniuje naujų butų buvo parduota už 0,56 mlrd. EUR arba net 49 proc. daugiau nei 2018 m., kai jų buvo realizuota už maždaug 380 mln. EUR. Net 68 proc. iš šios sumos pernai buvo skirta brangesnio būsto įsigijimui: prestižinės ir vidutinės klasės butų buvo atitinkamai nupirkta už maždaug 100 ir 285 mln. EUR, tuo tarpu kai ekonominės klasės – už 177 mln. EUR.

Vertinant rezultatus parduotų butų kiekiu, praėjusiais metais buvo pasiektas visų laikų rekordas, kai Vilniuje buvo parduoti 5646 nauji butai. Tai yra net 42 proc. daugiau nei 2018 m. (3986 butų) ir 22 proc. daugiau nei rekordiniais 2007 m. (4610 butų).

Analizuodami pastarųjų kelių metų Eikos butų sandorius nematome jokių esminių pokyčių sandorių finansavimo struktūroje: pirkėjų aktyvumą lemia ne didesnis įsiskolinimas bankams, bet didėjančios gyventojų pajamos, augantis gyventojų, dirbančiųjų bei turistų skaičius Vilniuje.

 

Brangesnis, kuo arčiau miesto centro esantis būstas, pernai buvo vertinamas kaip saugiausia sukauptų santaupų investicija. Štai investuotojai – didžiausia Eikos klientų grupė, atlikusi apie 37 proc. visų sandorių – net 4 iš 5 atvejų būstą įsigijo už nuosavas lėšas. Skolintos lėšos dominavo kitų klientų sandoriuose, tačiau pats klientų kiekis proporcingai didėjo visose pirkėjų kategorijose: 24 proc. butų nupirko poros be vaikų, 21 proc. – vienišiai, o apie 14 proc. – šeimos.

2019 m. rekordiškai aktyvūs buvo ne tik būsto pirkėjai, bet ir plėtotojai. Rinkai buvo pasiūlyta net 4930 naujų butų, t. y. 9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pradėta 4520 butų statyba. Tai didžiausia pasiūla, užfiksuota nuo 2008 m. Kaip bebūtų, didesnis nei vystytojų aktyvumas lėmė, jog neparduotų butų kiekis per metus sumažėjo 15 proc. Šiuo metu jis siekia 3913 laisvus butus. Tik 36 proc. šio sandėlio sudaro baigti ir baiginėjami statyti butai, tuo tarpu kai 2 iš 3 parduodamų butų yra ankstyvoje statybų stadijoje.

Paklausai adekvati pasiūla lėmė, jog būsto kainos kilo nuosaikiau nei vidutinės gyventojų pajamos ar būsto paskolų palūkanų normos. Bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje augo 5,3 proc.: nuo 1965 EUR/kv.m. praėjusių iki 2070 EUR/kv.m. šių metų pradžioje. Panašu, kad statybų savikainos augimas bei didesnis pirkėjų nei plėtotojų aktyvumas turėjo didžiausios įtakos pigesnio būsto pardavimo kainai.

 

Kalbant apie lūkesčius, sunku būtų tikėtis sėkmingesnių metų nei praėjusieji, tačiau rinka bet kuriuo atveju turėtų išlikti labai aktyvi ir konkurencinga. Jeigu neįvyks kokių nors geopolitinių įvykių, turinčių įtakos gyventojų lūkesčiams, jeigu dramatiškai nepasikeis įmonių bei gyventojų finansavimo principai bei valstybinės žemės reglamentavimas, tikimės panašių sveikų rinkos rodiklių ir šiais 2020-ais metais.

Faktai

  • 2019 m. Vilniuje parduota naujų butų už 560 mln. eurų, t. y. 49 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo realizuota turto už 380 mln. eurų ir net 58 proc. daugiau nei iki šiol rekordiniais pardavimu kiekiu 2016 m.
  • 2019 m. pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota net 5646 butai, tai yra 42 proc. daugiau nei 2018 m. (3986 butų).
  • Didžiausią sandorių dalį sudarė vidutinės klasės pardavimai – 50 proc. sandorių, nedaug atsiliko ekonominė klasė – 41 proc. sandorių, 9 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.
  • Per metus labiausiai išaugo taip pat vidutinės klasės būsto pirkėjų skaičius – net 53 proc.: 2810 butai 2019 m. lyginant su 1836 butais 2018 m. Ekonominės ir prestižinės klasės pardavimai per metus augo atitinkamai 35 ir 20 proc. lyginant su 2018 m. iki 2301 ir 535 butų.
  • Per 2019 m. neparduoto būsto kiekis sumažėjo 15,5 proc. ir šiuo metu siekia 3913 laisvų butų skaičių.
  • Tik 36 šio sandėlio sudaro baigti ir baiginėjami statyti butai, o 2 iš 3 pardavinėjamų butų arba 68 proc. yra dar tik ankstyvoje statybų stadijoje.
  • Didžiausias neparduotų butų mažėjimas užfiksuotas prabangiame segmente, kur laisvų butų per metus sumažėjo 21 proc., ekonominėje – 19 proc., o populiariausioje vidutinėje klasėje tendencijos pasiūla mažėjo 11 proc.
  • 2019 m. užfiksuotas rekordinis NT plėtotojų aktyvumas – rinkai buvo pasiūlyta net 4930 naujų butų, t.y. 9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pradėta 4520 butų statyba bei pardavimai. Tai didžiausia pasiūla užfiksuota nuo 2008 m.
  • Per 2019 m. naujų butų kaina Vilniuje labiausiais augo ekonominiame segmente – net 10,6 proc., 6,2 proc. – vidutiniame, o prabangiame 0,4 proc. netgi sumažėjo. Kainų lygis šiuo metu siekia 1535 EUR/kv.m. ekonominėje, 2115 EUR/kv.m. – vidutinėje bei 3124 EUR/kv.m. – prestižinėje klasėje.
  • Dėl minėtų kainų pokyčių bei sumažėjusios ekonominės klasės būsto dalies pasiūloje, bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje kilo 5,3 proc.: nuo 1965 EUR/kv.m. praėjusių iki 2070 EUR/kv.m. šių metų pradžioje.
  • EIKA pirkėjų analizė parodė, kad didžiausiu pirkėjų segmentu išlieka investuotojai, kurie 2019 m. sudarė apie 30 proc. sandorių. Atitinkamai, poros be vaikų sudarė 29 proc. sandorių, vieniši – 18 proc., šeimos – 13 proc., tėvai, perkantys vaikams – 5 proc., vaikai, perkantys tėvams – 2 proc., kita (įmonės ir pan.) – 3 proc.
  • Minėtas tyrimas rodo, kad investuotojai net 85 proc. atvejų įsigijo vidutinės arba prestižinės klasės būstą, 81 proc. atvejų už jį atsiskaitydami nuosavomis lėšomis.

EIKA plėtros direktorius Martynas Žibūda

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
10 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Auksinis kardas
Auksinis kardas
1 metus

Gaila tik, kad nauji projektai yra panašesnį į Rusijoje statomus nei į europietiškus. Visur tas pats ‘towers in the park’ modelis ir jokios bendros idėjos.

Mindaugas
Mindaugas
1 metus
Atsakinėti į  Auksinis kardas

Klausimas kai dar gali būti statoma? Perimetru? Juk tas užstatymo būdas jau atsibodęs ir dar užspaudžia gatves, nepalieka vietos augmenijai. Aišku, šiuo atveju taip beprotiškai sugrūdo šiuos namus, kad taip ar anaip neliko vietos jokiam parkui aplinkui. Taigi, nežinau kur jus matote tą parką ir kuo tuomet jūs skundžiatės, juk pasiekta tai ko norite, pilkos betono džiunglės ir tiek.

Auksinis kardas
Auksinis kardas
1 metus
Atsakinėti į  Mindaugas

Perimetrinis užstatymas aiškiai padalina erdves į dvi: privačią – gale pastato ir viešą – priekyje (su erdvėmis verslui pirmuose aukštuose) ir taip tai yra kur kas geresnis modelis. ‘Towers in the park’ sukuria ‘niekieno erdves’ tarp pastatų, kurias paprastai išblizgina statant, bet jose niekas nenori būti, nes ten nėra jauku. Tai yra planavimo klaida, kurios vakaruose nebedaro, o mes lipam ant to paties grėblio dar plius pristatant parkingų tarp pastatų. Baisu.

Back to top button