Nekilnojamas turtas

Pristatytos penkios Augustinų komplekso meninės intervencijos

Šiais metais Lietuvos socialinių inovacijų klasteris kartu su partneriais, MB „Bauland urbanistų komanda“, VšĮ „Bendrystės ir socialinių inovacijų centras“, MB „Xwhy / Supratimo agentūra“ bei kviestiniais ekspertais iš Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo, įgyvendino dalinai Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą  – „Ekspertus ir bendruomenę įtraukianti Augustinų komplekso architektūrinių ir socialinio įveiklinimo galimybių studija“.

Projekto tikslas – įveiklinti Vilniaus senamiestyje esantį Augustinų vienuolyno kompleksą, kad šis taptų erdve, klestinčia inovatyviomis socialinėmis, edukacinėmis ir kultūrinėmis veiklomis bei taptų inovatyvių sprendimų ir paslaugų būstine. „Didžiausias komplekso įveiklinimo iššūkis – sutelkti visas suinteresuotas šalis ir visus galimus resursus. Svarbu, kad bendruomenė, miestas, valstybinės institucijos ir verslas ne tik patikėtų ir „užsidegtų“ šia idėja, bet ir matytų pridėtinę vertę bei galimą investicijų grąžą perspektyvoje“, – teigia klasterio direktorė V. Popovienė.

Projekto metu įvyko keturios kūrybinės dirbtuvės, į kurias buvo įtraukti ekspertai ir vietos bendruomenės. Procese dalyvavo organizacijos suinteresuotos teritorine bei veiklos prasme. Dirbtuvėse buvo dalinamasi įžvalgomis, poreikiais, lūkesčiais ir vizijomis apie Augustinų komplekso įveiklinimą, o remiantis tuo buvo parengta galimybių studija. Paskutinėse kūrybinėse dirbtuvėse atviru kvietimu menininkai dalyvavo meninių intervencijų idėjų konkurse „Kurk Augustinų kompleksui!“ Jų metu skirtingų disciplinų kūrėjai generavo idėjas, kurios padėtų formuoti ir atskleisti Vilniaus senamiesčio paveldo – Augustinų komplekso – tapatybę.

Augustinų komplekso meninės intervencijos

1. Gamtos biblioteka

Instaliacija siekia atspindėti Augustinų puoselėtas vertybes – dangiškojo ir žemiškojo pasaulių suderėjimą ir siekį nuolat tobulėti per mokymąsi ir gamtos pažinimą. Naujai sukurta bendruomenės ramybės erdvė skolinasi savo turinio sluoksnius ir iš kadaise komplekso viduryje buvusio botanikos sodo, kuris vienuoliams simbolizavo idealizuotą sutvertojo pasaulio vidurį, ir iš vienuolyne veikusios nemažos Augustinų bibliotekos.

 

Atvira, lengvai į esamą kiemo erdvę įsiliejanti, tačiau tuo pačiu intymumą kurianti struktūra surinktų nuo aplinkinių pastatų sutekantį lietų ir grandinių širmos pagalba nukreiptų jį į ratu išdėstytas augalų lysves. Šiose lysvėse būtų galima rasti Vilniaus krašto verboms naudojamų augalų – taip švenčiant išskirtinę vietos tradiciją, atspindėtą ir Ramintojos bažnyčiai svarbiame Kanuto Rusecko paveiksle “Lietuvaitė su verbomis”, ir tuo pačiu paverčiant šią naują erdvę savotiška GAMTOS BIBLIOTEKA.

Ši gamtos biblioteka būtų gyva ir dinamiška, pilna žemiškos energijos lietaus metu, ir spinduliuojanti gaivią, drėgno oro pripildytą ramybę likusią laiko dalį.

Dalis surinkto lietaus vandens, nukreipiant jį per keliais lygiais išdėstytus rūdyto plieno lankus, galėtų būti panaudojama vietinės bendruomenės auginamų arbatžolių ir prieskoninių žolelių laistymui. Šis procesas taip pat veiktų ir kaip pirminis vandens valymas, po kurio vanduo galėtų būti nukreipiamas į tolimesnius filtravimo įrenginius ir panaudojamas bažnyčioje įsikūrusių įstaigų arbatos ar kitiems poreikiams, žengiant svarbų žingsnį link žiedinės komplekso ekosistemos vystymo.

 

Instaliacijos išdėstymas yra paremtas į 24 padalas suskirstyto, bažnyčios apsidės spindulį atkartojančio apskritimo tinkleliu. Augalų lysvės būtų sudarytos iš 17 identiškų modulių perforuotais dugnais. Lietaus nukreipimo lankai taip pat galėtų būti montuojami iš mažesnių komponentų, siekiant išlaikyti kuo didesnį instaliacijos mobilumą. Ir moduliai ir lankai būtų pagaminti iš rūdinto Corten plieno, kurdami sąsajas ir su industrine, grubia bažnyčios sovietmečio istorijos dalimi.

Kertinis instaliacijos tikslas yra įtraukti lankytojus į vykstantį gamtos ciklą, ir paversti juos ne tik pasyviais stebėtojais, bet ir aktyvia sukurtos instaliacijos dalimi.

Statant instaliaciją, būtų etapiškai rengiamos dirbtuvės, į kurias būtų siekiama įtraukti bendruomenės narius: – Augalų moduliai būtų apželdinami kartu su gimnazijos moksleivių bei vietos gyventojų bendruomene, ne tik sodinant, bet ir nusprendžiant augalų išdėstymą ar net rūšis. – Tikslūs surinkto lietaus vandens panaudojimo variantai galėtų būti nusprendžiami kartu su aplinkinių pastatų naudotojais.

 

2. Kolektyvinė Ramybė

Tikslas – Augustinų komplekso teritorijoje sukurti grafinį piešinį ant sienos, kuris bendruomenės narius, bei miesto gyventojus įkvėptų, suteiktų vidinio įsižeminimo, ramybės, kitoniškumo.
Šiais laikais, gyvenimo tempas beprotiškai greitėja. Kylantis nerimo sutrikimų skaičius rodo, jog žmonėms reikia laiko atsitraukti nuo savo gyvenimo kasdienybės. Vilniaus centre, pasigendu viešų erdvių, kur būtų galima pabūti su savo mintimis ir padaryti pauzę, pažvelgti į kylančius gyvenimo iššūkius iš šalies. Stebint šias problemas tikiu, jog žmogaus vidinė būsena gali pasikeisti priklausomai nuo to, kas patenka į asmens akiratį dienos eigoje. Naudojant grafinius elementus eksterjere noriu perteikti, kad įkvėpimo bei ramybės jausmas gali aplankyti netikėčiausiose vietose.

Į procesą norint įtraukti bendruomenę, piešinio gimimui bus pasitelkiamas klausimynas, pateikiamas bendruomenės nariams, aplinkiniams gyventojams, darbuotojams apie tai, kas jiems yra ramybė ir kas gyvenime suteikia džiaugsmą. Surinkus informaciją, simboliai kombinuosis kūrinyje.
Kadangi senais laikais, vienuoliai teritorijoje puoselėjo sodą, piešinyje atlieps gamtos bei gyvūnų motyvai, persipynę su aprašytais žmonių simboliais apie ramybę. Piešinys tampa lyg portalas tarp Augustinų vienuolių vertybių bei šiuolaikinio pasaulio žmonių vidinės ramybės ir įsižeminimo poreikių. Taip pat aš pati, kaip menininkė, esu laidininkė perteikianti žmonių asociacijas ir simbolius kūrinyje. Kūrinys tampa ne tik mano, bet ir visos bendruomenės narių.

Norėdama sustiprinti piešinio poveikį, į jo vidurį įkomponuosiu frazę/žodį, kuris susitapatintų su čia gyvenusių vienuolių vertybėmis, komplekso tematika bei ramybės ir žmogaus prasmės paieškomis.

 

3. Šuolis

Per sieną šokanti žirgo skulptūra – tai įtaigus ir netikėtas topiarinio meno pavyzdys Vilniaus sienamiestyje, Bokšto g. Skulptūrai sukurti naudojamas metalinis karkasas, kurio tvirtinimas būtų paslėptas silikatinių plytų sienoje, tokiu būdu pavyktų sukurti skulptūrą sudėtingame judesyje. Žirgo skulptūra būtų šiek tiek didesnė nei realus žirgas, atsižvelgiant į santykį su tuščiomis vienuolyno kiemo erdvėmis ir tokiu būdu suteikiant didesnį įtaigumą praeiviams. Žirgo galva galėtų būti padaryta iš metalinių lakštų, taip suteikiant jai išraiškingų bruožų. Skulptūros aukštis – apie 4 metrai. Karkasas būtų apaugintas ligustro krūmais, todėl išliktų žalias net ir šaltuoju metu laiku. Skulptūros išplanavimas neįtakotų dabartinės parkingo situacijos.

Žaliasis plotas vidiniame kieme būtų sutvarkytas pagal su landšafto architektais paruoštą planą t.y. apaugintas gėlynais, pakoreguotas reljefas, silikatinių plytų siena turėtų būti suvienodinta su aplink esančiais statiniais t.y. siena (tiek vidinė, tiek išorinė jos dalis) būtų nutinkuota ir perdažyta pagal atitinkamą koloritą.

Kitas skulptūrinis objektas būtų tiesiogiai susijęs su žirgo skulptūra. Tai naują funkciją įgavęs modifikuotas senovinis vežimas – vagonetė, kuris vienuolyno komplekse funkcionuotų kaip vaikų žaidimo aikštelė /objektas į kurį galima įlipti. Ant senojo vežimo karkaso būtų pritvirtinta “sunkvežimio būda” su ant jos sienų lazeriu išpjautais daržovių piešiniais, pro kuriuos į objekto vidų sklistų šviesa. Šis savo funkcijos nebeatliekantis vežimas iškrypusiais ratais veiktų kaip nuorodą į laikotarpį, kuomet sovietmečiu Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia buvo drastiškai perdaryta į daržovių sandėlį. Vežimas būtų pastatytas ant šlaito – ties būsimu vaikų darželiu iš vienos pusės ir ties metaliniais bažnyčios vartais iš kitos pusės. Tokia vežimo padėtis sukurtų dramatiškesnį įspūdį bei tiesiogiai susisietų su pirmuoju objektu – iš pančių išsilaisvinusiu žirgu, kuris metaforiškai ieško savojo šeimininko – Augustijonų vienuolių, kurie šioje teritorijoje buvo įkūrę botanikos sodą bei užsiimdavo ūkine veikla.

 

4. jungia-si

Augustinų kompleksas per savo istoriją keitė šeimininkus, veiklas, funkcijas ir savo išvaizdą.
Kviečiu kartu kurti ir sukonstruoti meninę intervenciją „jungia-si“, kuri būtent ir sujungtų praeities aurą, dabarties veiklas, ir būtų vektorius į ateities komplekso gyvavimą.

Meninėje intervencijoje esminė yra tekanti, banguojanti, geltona amžinosios gyvybės ir energijos juosta, kuri iš Savičiaus gatvės atkreipia praeivių dėmesį, ir kalba apie bundančią Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią, jos aktyvią bendruomenę, ir bažnyčios komplekse vykstančius dvasinius, kultūrinius, edukacinius, socialinius procesus.

Drąsi, geltona juosta peršoka tvorą, kvestionuoja jos poreikį, kalba apie Augustinų komplekso fizinį ir dvasinį atvirumą kiekvienam žmogui. Juosta simbolizuoja atėjimą iš miesto dūzgesio, iš chaoso į ramybės, savirefleksijos, ir dvasinių praktikų erdves. Juosta rodo kaip energija iš plataus vandenyno ir galimybių lauko gali būti sukoncentruojama į vieną ar kelis tikrai svarbius dalykus.

Geltona juosta bažnyčios šventoriuje būtų multifunkcinis objektas, skirtas žmonėms prisėsti, grožėtis bažnyčios banguojančiu baroku, stebėti šventoriuje vykstančias apeigas. Dvasinių apeigų metu lauke taip pat gali būti kaip stalas. Gali būti bendruomenės sambūrių ir lauko renginių vieta. Taip pat žaisminga forma pasikarstyti vaikams.

Banguojanti juosta būtų konstruojama iš medinių sijų, kurios jungčių vietose būtų suveržiamos srieginiais strypais. Viena medžio sija, tarsi vienas bendruomenės žmogus, kurie jungiasi tarpusavy į tinklą ir bendrą veikimo sistemą. Struktūra būtų konstruojama bažnyčios šventoriuje gyvai, kviečiant prisijungti visus norinčius bendruomenės narius, draugus, svečius, praeivius – būtų gyva, socialinė kūryba rankomis ir širdimi, akumuliuojanti energijas ir kitoms socialinėms veikloms.

Medžio sijų tarsi nuausta juosta – tai natūralios, artimos žmogui, šiltos medžiagos pasirinkimas akmeninio, mūrinio, molinio senamiesčio kontekste. Geltona spalva, kaip pozityvios, dangiškos šviesos spindulys ir gyvybė.

Geltona juosta taip pat kviečia eiti aplink bažnyčią tolyn, kur aplink apsidę gali būti antra meninės intervencijos dalis.

Čia gali būti sukuriamos mobilios platformos ant ratų, skirtos žmonėms prisėsti, burtis, tiek „Pirmo blyno“ svečiams, atveriant plienines sovietmečio duris ir sujungiant tamsų restorano vidų su saulėta ramybės oaze. Čia, būsimo amfiteatro vietoje, įrengus mobilias platformas jau dabar gali vykti lauko pamaldos, lauko koncertai, kino peržiūros, vaikų užsiėmimai. Platformas būtų galima perstumdyti pagal esamos veiklos poreikį, bažnyčios eisenų metu, platformos gali būti kraštuose žiūrovams prisėsti.

Mobilios platformos būtų konstruojamos iš tokių pačių, geltonų medžio sijų, ir būtų geltonos juostos „vaikučiai“. Kiekviena turėtų po keturis didelius, ratus. Platformos taip pat gali būti konstruojamos vietoje, vasaros metu, su bendruomene, kiekviena platforma gali būti ir skirtingų spalvų, margumų, pagal konkretų autorių.

5. Augustinų garsų sodas

Meninės intervencijos tikslas (pasitelkus garsinio imersinio teatro galimybes) atkurti augustinų komplekse kunkuliavusį gyvenimą, jo ritmą, jame tvyrojusias nuotaikas ir panardinti į jas žiūrovus. Taip leidžiant jiems patirti daugialypę augustinų komplekso istoriją ir jo prasmines reikšmes.

Garsinio teatro priemonės žiūrovams vos užsidėjus ausines leistų persikeltį į Augustinų komplekso praeitį ir pabuvoti joje. Tai individuali, meditatyvi patirtis, renginiui pasibaigus tarsi išnykstanti, bet tuo pačiu ir pasiliekanti kiekvieno žiūrovo viduje – kaip patirtis įgalinanti giliau suprasti ir pajusti vietos istoriją. Garsinis spektaklis nekeičia, neįsiveržia jokiomis ilgalaikėmis priemonėmis į vietovę, o veikia pasitelkęs žiūrovo vaizduotę ir trumpalaikes menines priemones. Spektaklyje būtų pasitelkiamos imersinės garso technikos, leidžiančios žiūrovams patirti garsines instaliacijas, kaip ,,čia ir dabar” vykstantį vyksmą, tūrinio 3D garso pagalba atgaivinant praeities atmosferą įtraukiant į ją renginio lankytojus.

Tai tarsi garsinė architektūra, laikinai atstatanti, restauruojanti praeityje augustinų komplekse pulsavusį gyvenimą, jo pasaulietines ir sakralines prasmes. Garsinės kompozicijos spektakliui būtų kuriamos atsispiriant nuo komplekso istorijos, jo gyventojų asmenybių, jų filosofijos, veiklų pobūdžio, įpinant žymesnius vietos istorijos įvykius, galimai vykusius pokalbius ir visus šiuos minėtus elementus meniškai interpretuojant. Spektaklio tikslas garsų pagalba atkurti vietos kultūrinį paveldą ir įtaigiai jį garsinėmis kompozicijomis papasakoti / perteikti renginio lankytojams. Šiam tikslui pasiekti būtina profesionali kūrėjų (dramaturgo, kompozitoriaus, atlikėjų, režisieriaus) ir kultūros paveldo ekspertų komanda. Planuojant papildyti spektaklį vizualiais laikmetį atitinkančiais meniniais objektais į komandą reiktų įtraukti ir dailininką.

Proceso pradžioje būtina atlkti gilų vietos istorijos tyrimą ir surinktą medžiagą leisti kūrėjams meniškai interpretuoti. Atsispiriant nuo augustinų vienuolių filosofijos, kurioje dera pasaulietiškumo ir sakralumo vienovė, galima daryti prielaidą, kad svarbu būtų meninėmis priemonėmis atkurti augustinų komplekso kasdienį, sakralų ir pasaulietinius gyvenimus.
Spektaklio garsinę kelionę sudarytu keturi ciklai (ratai). Apsukę visas svarbiausias komplekso vietas keturis kartus žiūrovai galėtų pajusti jose tvyrojusį gyvenimą ryto, dienos, vakaro, nakties metu. (Keturi svarbus skaičius Mariologijoje. Bene visada aptinkame keturis jos kvietimus ar keturis pasirodymus).

Besiremiant pamatine šventojo Augustino tikėjimo nuostata, kad žmogus stokoja ramybės ir ją atranda tik Dieve, spektaklis ir jo garsinės instaliacijos turėtų teikti Paguodą (išmintį) ir tuo pačiu pasaulietinį džiugesį šiuolaikiniam Vilniaus gyventojui ir komplekso lankytojui.

Garsinį spektaklį galėtų papildyti laikmečio dvasią atitinkantys ir spektaklio istorijas praplečiantys vizualūs, dailinko sukurti, meniniai objektai.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
7 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button