Nekilnojamas turtas

Politikai „sprendžia“ istorinio Spaudos rūmų pastato likimą

Minėdami Laisvės gynėjų dieną, kasmet prisimename kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius prie parlamento ir Televizijos bokšto. Prieš užimant Televizijos bokštą, Sausio 11-ąją ginkluoti sovietų kareiviai užėmė Spaudos rūmus. Čia juos pasitiko savanoriai, viduje surentę barikadas iš stalų ir kėdžių, iškėlę Lietuvos vėliavą. Desantininkai keikdamiesi vilko lauk iš rūmų gynėjus ir žurnalistus, daužė juos buožėmis. Pastate liejosi kraujas. Šie įvykiai apskriejo pasaulį, žmonių prisiminimais nugulė į knygas. Taip Spaudos rūmai įėjo į svarbiausių nepriklausomos Lietuvos istorijos įvykių atmintį..

Šiandien istorinių Spaudos rūmų išlikimo klausimas sprendžiamas teisme. Paradoksalu, tačiau tai, ko nepajėgė padaryti smurtaujantys sovietų desantininkams, panašu gali pavykti vienam verslininkui Konradui Juzeliūnui, užsitikrinusiam patikimą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užnugarį. Pastaroji net neslėpdama palankumo šio verslininko įmonėms, rado paprastą būdą, kaip išgyvendinti iš Spaudos rūmų pastato žiniasklaidą.

Prieš 15 metų verslininko valdomos įmonės ABF „Viti“ ir UAB „Viti turto fondas“ įsigijo buvusios Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) leidyklos spaustuvę AB „Spauda“, šalia kurios yra beveik 8 ha ploto žemė sklypas. Šio sklypo įkaitais ir tapo Spaudos rūmų savininkai.

 

Jam padalinti buvo parengtas ir Vilniaus m. savivaldybės bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) 2004 m. patvirtintas specialus planas, pagal kurį Spaudos rūmų pastatas be automobilių parkavimo vietų atsidūrė už didžiojo sklypo ribos. Pagal sklypo planavimo dokumentus ir statybos reglamentą 22 aukštų Spaudos rūmų pastatui priklauso virš 400 automobilių stovėjimo vietų, tačiau savivaldybė ir VAVA skyrė vos dešimtadalį to, kas priklauso. Akivaizdu, kad 11 tūkst. kv.m. ploto pastate be automobilių stovėjimo vietų žiniasklaidos įmonių tolesnė veikla neįmanoma. Todėl savininkai susibūrę į bendriją padavė miesto savivaldybę ir VAVA į teismą.

Visų instancijų Lietuvos teismai 6 metus nagrinėjo šią bylą. Pagaliau 2010 metais panaikino šių institucijų sprendimus kaip neteisėtus, pažymėdami, kad be automobilių stovėjimo vietų Spaudos rūmų pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį negalima. Tai reiškė, kad teismui netenkinus savininkų ieškinio žiniasklaidos veikla pastate būtų nutraukta. Tokiu svarbiu klausimu pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėdamas, kad žemės priskyrimo pastatams klausimas yra viešasis interesas ir nurodė žemesnių instancijų teismams išsiaiškinti kieno inciatyva buvo rengiamas šis neteisėtas žemės sklypo padalijimas.

Praėjo keli metai, o NŽT, perėmusi VAVA teises ir pareigas, 2016 m. vėl skyrė Spaudos rūmų pastatui žemės plotą, nepalikusi jame pakankamai vietų automobiliams parkuoti. Rūmų savininkai ir vėl kreipėsi į teismą, o Vilniaus m. apylinkės teismas 2017 m. bei Vilniaus apygardos teismas 2019 m. ir vėl panaikino NŽT sprendimą kaip neteisėtą. Šįkart teismai aiškiai įvardijo, kad NŽT proteguoja AB „Spauda“ interesus, kurios akcijas netiesiogiai valdo verslininkas K.Juzeliūnas. Teismai antrą kartą pakartojo, kad NŽT priskirtame žemės plote Spaudos rūmų pastato naudoti pagal paskirtį negalima. Tokiu būdu pavojus rūmuose veikiančiai žiniasklaidai ir vėl praėjo.

 

Galima spėlioti, kokių interesų skatinami NŽT vadovai ryžosi nepaisyti teismų sprendimų. Tačiau šiemet 2020-01-07 įsakymu jie trečią kartą skyrė Spaudos rūmų pastatui plotą, ignoruodami automobilių parkavimo poreikį. Tokiu būdu šešiolikos metų teismų maratonas buvo pratęstas, nes savininkai ir vėl padavė NŽT į teismą.

Tačiau beveik du dešimtmečius teismuose trunkanti kova su šia institucija juos išsekino. Rūmus paliko „Baltijos TV“, kai kurios radijo stotys, „Valstiečių laikraštis“. Palieka juos ir kitų periodinių leidinių redakcijos. Tokius tikslus, matyt, ir puoselėja NŽT vadovai nuolat tvirtindami verslininko K.Juzeliūno bendrovės sklypo padalijimo planus, kuriuos teismai nuolat naikina. Šiandien istoriniu tapusiu pastatu valstybėje jau niekas nesirūpina. 2001 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu čia buvo atidengta atminimo lenta „Spaudos rūmų gynėjų atminimui“. Tačiau nuo Nepriklausomybės atgavimo 22 aukštų pastatas stovi neremontuojamas tarsi stalkeriška sovietmečio pamėklė.

Neapsikentę dėl NŽT šališkumo praėjusią savaitę Spaudos rūmų žiniasklaidos savininkai kreipėsi pagalbos į Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami nutraukti šios valstybės institucijos savivalę. Prašymo kopijos persiųstos Seimo frakcijoms, Premjerui, Aukščiausiajam Teismui ir Lietuvos Teismų administracijai.

 

Savininkai primena baisiuosius Sausio įvykius ir tai, kad Spaudos rūmuose įsikūrusios radijo stotys, laikraščiai bei žurnalai daugiau nei 30 metų sąžiningai telkė piliečius nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrybai, todėl jie turi pagrindą tikėtis, kad Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje jų veikla bus ginama.

Atkreipia dėmesį, kad nuolat teismų panaikinami NŽT sprendimai toje pačioje teritorijoje ir dėl to paties dalyko nėra atsitiktiniai, šioje institucijoje išvešėjusi korupcija, todėl NŽT neatsitiktinai aptarnauja vieno fizinio asmens interesus, nes pastarais per susijusias įmones valdo buvusios LKP CK spaustuvės AB „Spauda“ akcijas, kartu valdydamas ir kitas šioje teritorijoje esančias bendroves (UAB „Firma Viti“, UAB „VL Turto valdymas“, UAB „VL turto fondas“, UAB „Limpa“), todėl pagal 2013-10-11 LR Teisingumo ministro įsakymą, jis yra faktinis galutinis naudos gavėjas, siekiantis užvaldyti žemės sklypą, paversdamas Spaudos rūmų pastatą netinkamu naudoti pagal tiesioginę paskirtį – žiniasklaidos veiklai.

Apie susidariusią padėtį gerai informuota Žemės ūkio ministerija, nes publikacijos žiniasklaidoje šia tema skelbiamos nuo 2004 metų. Bet pastaroji netgi toleruoja neteisėtus NŽT sprendimus – 2016 m. neteisėtą ir teismo panaikintą įsakymą dėl Spaudos rūmų žemė sklypo priėmusi NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Gliaudelienė buvo paaukštinta pareigose ir iki 2019 metų dirbo NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriuje (šiuo metu dirba Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme).

 

Pažymi, kad akivaizdus NŽT vienos įmonės interesų protegavimas skatina kitas šio savininko įmones kelti teismuose ginčus, dėl to teismai užversti bylomis, priversti priimti tūkstančius dokumentų ir atitinkamą kiekį nutarčių bei procesinių sprendimų. Vien dėl šio asmens įmonių sukeltų ginčų su Spaudos rūmų bendraturčiais išnagrinėta virš 50 civilinių bylų – eikvojamos valstybės biudžeto lėšos, gaišinamas teismų laikas, kai tuo metu nesprendžiamos žymiai svarbesnės visuomenei bylos.

NŽT pažeidinėja savininkų teisinį saugumą ir tikrumą, daro nuolatinę žalą (bylinėjimasis teismuose, advokatų, ekspertų išlaidos, rekonstrukcija neįmanoma be žemės nuomos sutarčių, nekilnojamojo turto vertės mažėjimas bei kt.). Tai varžo ir žiniasklaidos darbą, nes nuolatinis bylinėjimasis teismuose, trukdo radijo stočių ir laikraščių bei žurnalų redakcijų normaliai veiklai, verčia jų laiką, jėgas ir išteklius skirti ginantis teismuose nuo neteisėtų NŽT veiksmų.

Prašyme nurodoma, kad savininkai yra išleidę knygą „Viešojo intereso gynimas Spaudos rūmuose“, baigiama rengti antra knyga.

 

Teisinės valstybės principai reikalauja valstybę užtikrinti teisinį tikrumą, stabilumą ir saugumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, nes piliečiai tikisi, kad jų teisės bus realiai įgyvendinamos, o teismų sprendimai bus vykdomi, priešingu atveju naikinamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Prašymo autoriai nurodo, kad teisingumą valstybėje vykdo teismai, tačiau teismas negali nustatyti pastatui pakankamą žemės plotą, nes tokia prerogatyva suteikta NŽT, kuri ignoruoja teismų išaiškinimus. Todėl savininkai įsitikinę, kad šiuo atveju Spaudos rūmams būtino žemės ploto nustatymas yra ne teisės, o politinės valios klausimas.

Jie prašo Prezidentą pareikalauti Žemės ūkio ministeriją ir NŽT, kad pastaroji nutrauktų vieno asmens (K.Juzeliūno) interesų protegavimą ir besąlygiškai įvykdytų įsiteisėjusius teismų sprendimus – skirtų pakankamą žemės plotą Spaudos rūmams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, tuo netrukdydama rūmuose įsikūrusiai žiniasklaidai tęsti viešąją misiją – laiku ir kokybiškai teikti visuomenei informaciją.

Prašymą pasirašė radijo stočių, laikraščių, žurnalų redakcijų ir leidyklų savininkai: Radijo stotys „M-1“, „Lietus“, „M-1 plius“, „Relax FM“, “ZIP FM” „Radiocentras“, „Russradio LT“, „Znad Wilii“, „Radijas kelyje“, „Jazz FM“, Rock FM“, laikraščių, žurnalų redakcijos „Savaitė“, „Savaitės ekspresas“, „Pozicija“, „Semaška ir Ko“, „Kultūros barai“, „Ūlos tėkmė“ „Magazin Wilenski“, leidykla „Vyzdys“, „Margi raštai“.


Nuotr.: N. Tuka

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
33 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Paulius
Paulius
7 mėnesius

Įdomu, kodėl Spaudos rūmų savininkai nesugeba nusidažyti pastato? stovi toks murzinas baisuoklis.

Komentaras
Komentaras
7 mėnesius

Nežinau kai kas ten kas kam priklauso ar ne , bet NUDAŽYTI PASTATĄ reikia bent kartą per 10 metų Ok?

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button