Vilniaus pirminio būsto rinkoje sunku būtų įsivaizduoti kontrastingesnius metus nei praėję 2020–ieji: nuo rekordinių karščio bangų iki visiško sąstingio į ledą. Tačiau panašu, kad Covid–19 pandemijos išbandymai metų perspektyvoje Vilniaus būsto rinkai neturėjo didelės neigiamos įtakos: 2020–ais m. Vilniuje buvo parduoti 4874 nauji butai arba tik 14% mažiau nei rekordiniais 2019–ais m. Šis rezultatas buvo pasiektas nepaisant net kelių karantino mėnesių pavasarį, kai sandoriai praktiškai nevyko, tačiau paskutinį metų ketvirtį buvo fiksuoti istoriškai didžiausi pardavimai Vilniaus naujo būsto rinkoje, viršijantys net praėjusių metų rodiklius.
Panašu, kad gyventojų norą įsigyti būstą lėmė keli aspektai. Visų pirma – tai gera ekonominė situacija: nepaisant pasaulinės sveikatos krizės, lietuvių sąskaitose susikaupė rekordinės santaupų sumos. Nerimas dėl galimos infliacijos, kurią gali sukelti ekspansyvi centrinių bankų politika, klientų buvo minimas kaip kitas būsto įsigijimą skatinantis veiksnys. Pirmosios karantino bangos išprovokuotas bankų sąstingis, kai tam tikram laikui buvo sustabdytas naujų paskolų išdavimas, lėmė būstą su paskola pirkusių gyventojų aktyvumą. Pastarieji neretai vadovavosi principu – „reikia skolintis, kol yra galimybė ir kol pajamos dar nesumenko“. Galiausiai vienu didžiausių būsto rinkos katalizatorių tapo sparčiai augančios kainos, kurios nominaliai augo apie 5.1% per metus, tačiau žiūrint į atskirus būsto segmentus, vidutinės klasės būstas brango apie 10%, tuo tarpu ekonominis būstas – beveik 12%.
Susiformavo tam tikras uždaras ratas, kai esama paklausa suformavo dar didesnę paklausą, nes dėl karantino poveikio laikinai sudvejoję plėtotojai nespėjo taip greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Neturėdami pakankamos pasiūlos, visus naujus projektus jie įkainojo vidutiniškai 100–150 EUR/kv.m brangiau. NT projektas – laikui imlus ir inertiškas procesas, todėl vystytojų veiksmai aiškiau pasimatys jau kitais, 2021–ais metais. Nepaisant to, kad plėtotojai 2020 m. rinkai pasiūlė beveik tiek pat daug būsto kiek ir pernai, pardavimų apimčių tai dar nepasiekė, todėl laisvų butų sandėlis netgi sumažėjo ir sudarė apie 3800 butų. Tuo tarpu dar visai neseniai buvo diskutuojama, ar rinkai būtų sveikas 5000 neparduotų butų kiekis.
Matydami brangesnio būsto poreikį, plėtotojai koncentravosi ne tik į kuo artimesnes centrui teritorijas – Šnipiškes, Naujamiestį, Užupį ir pan., tačiau pirmą kartą po daugelio metų įžengė ir į tradicinius miegamuosius mikrorajonus su susiformavusia vieša bei socialine infrastruktūra: buvo pradėti nauji projektai Justiniškėse, Viršuliškėse bei Šeškinėje. Pastarųjų projektų kaina sparčiai artėja prie vidutinės klasės būsto kainų dėl išvystytos infrastruktūros ir nepaisant didesnio atstumo iki miesto centro.
Siaučianti pandemija turėjo reikšmingos įtakos ne tik būsto rinkos apimtims, bet ir veiklos pobūdžiui: per labai trumpą laiką parduoti būstą nuotoliniu būdu išmoko ne tik plėtotojai, bet, svarbiausia, tam subrendo ir patys pirkėjai. Turint omenyje, kad didžioji dalis (apie 70%) neparduotų butų yra pradinėje statybų stadijoje, visas sandorio procesas sėkmingai pradėtas įgyvendinti be fizinio kontakto: pradedant nuotoliniais susitikimais, būsto apžiūra virtualios realybės projekto modelyje, baigiant elektroniniu parašu tvirtinamomis sutartimis bei tolesnėmis nuotolinėmis klientų konsultacijomis.
Nepaisant nesisklaidančių debesų sveikatos priežiūros sistemoje, Vilniaus pirminio būsto rinkos padangė 2021–ais metais turėtų išlikti pakankamai šviesi. Svarbu suprasti, kad naujaisiais metais įsigalios A++ energinės klasės reikalavimai bei infrastruktūros įstatymas, kuris Vilniaus mieste, priklausomai nuo vietos, apmokestins kiekvieno naujo būsto kvadratinį metrą nuo 30 iki 50 eurų. Visa tai neišvengiamai kels naujo būsto kainą, tačiau, tikėkime, tuo pačiu ir paties būsto bei jį supančios infrastruktūros – privažiavimo kelių, kiemų bei aplinkos – kokybę ir apskritai Vilniaus kaip miesto patrauklumą gyventojams.
Faktai
- 2020 m. pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduoti 4874 butai, tai yra 14 proc. mažiau nei rekordiniais 2019 m. (5660 butų) ir 22 proc. daugiau nei 2018 m. (3986 butų).
- Didžiausią sandorių dalį 2020 m. sudarė vidutinės klasės pardavimai – 45 proc. sandorių, nedaug atsiliko ekonominė klasė – 42 proc. sandorių, 12 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.
- Per metus labiausiai išaugo prestižinės klasės būsto pirkėjų skaičius – 12 proc.: 606 parduoti butai 2020 m. lyginant su 539 butais 2019 m. Ekonominės ir vidutinės klasės pardavimai per metus sumažėjo atitinkamai 10 ir 22 proc. lyginant su 2019 m. iki 2067 ir 2201 butų.
- Per 2020 m. laisvų butų kiekis rinkoje sumažėjo vos 2,8 proc. ir šiuo metu siekia 3802 laisvų butų skaičių.
- Tik 29 proc. šio sandėlio sudaro baigti ir baiginėjami statyti butai, o likęs 71 proc. arba 7 iš 10 pardavinėjamų butų yra dar tik ankstyvoje statybų stadijoje.
- Didžiausias neparduotų butų pasiūlos mažėjimas užfiksuotas vidutinėje klasėje, kur laisvų butų per metus sumažėjo 17 proc., prabangaus segmento būstų pasiūla mažėjo beveik 11 proc., o ekonominio – 21 proc. išaugo.
- 2020 m., nepaisant pandemijos, užfiksuotas panašus NT plėtotojų aktyvumas – rinkai buvo pasiūlyti 4763 nauji butai, t.y. 3 proc. mažiau nei 2019 m., kai buvo pradėta 4930 butų statyba bei pardavimai.
- Per 2020 m. naujų butų kaina Vilniuje labiausiais augo ekonominiame segmente – net 11,9 proc., 10,2 proc. – vidutiniame, o prabangiame 0,7 proc. netgi sumažėjo. Kainų lygis šiuo metu siekia 1718 EUR/kv.m ekonominėje, 2330 EUR/kv.m – vidutinėje bei 3101 EUR/kv.m – prestižinėje klasėje.
- Dėl minėtų kainų pokyčių bei padidėjusios ekonominės klasės būsto dalies pasiūloje, bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje kilo 5,1 proc.: nuo 2070 EUR/kv.m metų pradžioje iki 2175 EUR/kv.m šių metų pabaigoje.
EIKA plėtros direktorius Martynas Žibūda
