2018 m. rugsėjo 13 d., Vilnius. Naujasis Vilniaus centras „pilnametystę“ sutiko užauginęs 21 verslo centrą ir 15 naujų gyvenamųjų pastatų, kuriuose nuo 2000 metų išplėtota beveik 480 tūkst. kv.m nekilnojamojo turto (NT). Tai – sparčiausiai augusi ir tebeauganti sostinės teritorija, kurios tankis skatina tolesnę geografinę plėtrą.
Komercinio NT plėtra
Vilniaus naujojo miesto centro (NMC) istorija prasidėjo 2000-aisiais, kai dešiniajame Neries krante vyko pirmųjų didžiųjų sostinės verslo centrų statybos. Pirmieji pastatai, pradėję formuoti naują verslo teritoriją, buvo Geležinio Vilko (Pieštukas) bei IBC verslo centrai. 2002 metais Ukmergės gatvės daliai buvo suteiktas Konstitucijos prospekto pavadinimas, o 2004 metais dėl išaugusių automobilių ir pėsčiųjų srautų ši gatvė buvo išplatinta bei įgavo dabartinį pavidalą. Netrukus čia įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybė, „Europos“ verslo-prekybos centras ir Europos aikštė. Šie projektai suteikė postūmį tolimesnei teritorijos plėtrai. Vienas po kito pradėjo dygti nauji verslo centrai, bankų centrinės būstinės. Užklupusi pasaulinė finansų krizė keliems metams pristabdė įsibėgėjusią NMC plėtrą. Statybos atsigavo tik 2012-2013 metais ir intensyviai tęsiasi iki šiol.
Konstitucijos prospektui įgijus nemažą pastatų tankį, NMC pradėjo plėstis geografiškai ir šiuo metu apima Saltoniškių, Žalgirio, Rinktinės gatves. Per antrąjį plėtros etapą buvo pastatyti tokie išskirtiniai, apdovanojimų nekilnojamojo turto ir architektūros srityse sulaukę verslo centrai kaip Baltic hearts, K29, Quadrum, Green hall 2 ir kt. Per 18 metų Vilniaus NMC išplėtota daugiau nei 370 tūkst. kv.m. komercinio NT ploto (1 lentelė). Plėtra intensyviai vyksta ir toliau – šiuo metu prasidėjusios ar netrukus startuos dar bent 14 verslo centrų statybos. NMC teritoriją jie papildys apie 220 tūkst. kv. m (2 lentelė). „Tikėtina, jog netolimoje ateityje šioje zonoje pamatysime ir daugiau plėtojamų projektų, kadangi NMC teritorijoje yra bent keletas plėtrai tinkamų neužstatytų didelio ploto sklypų ar konversijai tinkamų objektų, kuriuose galimos įvairios paskirties objektų statybos“, – teigia INREAL analitikas Robertas Žulpa.
Pastaraisiais metais NMC intensyviai vyksta ir viešbučių plėtra. 2018-ais šioje teritorijoje buvo atidaryti net trys: Courtyard by Marriott (199 kambariai), Ibis Vilnius Centre (164 kambariai) bei Radisson Blu Hotel Lietuva (165 kambariai) tinklų viešbučiai. Rinktinės gatvėje šiuo metu vyksta DoubleTree by Hilton (174 kambariai) viešbučio statybos. Konstitucijos pr. plėtrai rengiamas k18B kompleksas, kuriame įsikurs 210 kambarių Radisson Red viešbutis.
Gyvenamojo NT ir infrastruktūros plėtra
Vilniaus NMC plėtojamas ne tik komercinis, bet ir gyvenamasis nekilnojamasis turtas. Pasak R. Žulpos, sostinės „šanchajumi“ vadintos Šnipiškės per 18 metų pasikeitė neatpažįstamai. Nuo 2000-ųjų čia išvystyta bent 15 būsto projektų (3 lentelė), pastatyta beveik 108 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto. „Šnipiškių projektai pradžioje sunkiai skynęsi kelią gyvenamojo būsto pirminėje rinkoje šiandien laimi konkurencinėje kovoje galėdami pasiūlyti išskirtinai gerą vietos-kokybės ir kainos santykį. Šiuo metu Šnipiškėse plėtojama ar netrukus bus pradėta vystyti dar bent 14 būsto projektų“, – sako analitikas (4 lentelė).
NMC aktyviai tvarkoma ir viešoji infrastruktūra. Neries senvagės slėnį ketinama pritaikyti rekreacijai ir aktyviam poilsiui. Čia bus nutiesti dviračių takai, jungiantys Ozo g. su Konstitucijos pr., įrengti pėsčiųjų takai, sutvarkyti želdiniai. Neries senvagės slėnį planuojama atnaujinti iki 2018 metų pabaigos, o dviračių takų sistemą sutvarkyti – iki 2020 metų. Apleista teritorija tarp Lvovo ir Geležinio vilko gatvių virs Japonišku sodu su ežeru miesto centre. Buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje įrenginėjama pėsčiųjų promenada. Projekte numatoma derinti vandens, apšvietimo, želdinių ir laisvalaikio infrastruktūros sprendinius. Planuojama tvarkyti ir Kernavės, Giedraičių bei Daugėliškio gatves, kurios dar labiau integruotų gyvenamąjį Šnipiškių mikrorajoną į NMC ir sujungtų aplinkines gatves asfaltuotos dangos keliais. Naujoji Kernavės gatvė, sujungsianti Lvovo ir Žalgirio gatves, turėtų būti trijų eismo juostų su atskiru dviračių taku. Planuojamas gatvės ilgis – apie 680 metrų. Šioje atkarpoje numatomos 5 viešojo transporto stotelės. Giedraičių gatvėje abipus gatvės numatoma formuoti viešąsias erdves, žaliuosius plotus, įrengti modernias eismo saugos priemones. Daugėliškio gatvėje ketinama rekonstruoti važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvius, apšvietimą, inžinerinius tinklus.
Naujieji miesto centrai Rygoje ir Taline
Naujasis Rygos centras yra dešiniajame Dauguvos krante, kiek toliau nuo senosios miesto dalies. Naujojo centro plėtra prasidėjo Skanste 24,5 ha teritorijoje. 2006 metais, atidarius Rygos areną, čia kūrėsi ne tik vietinės įmonės, bet ir tarptautiniai verslai. Čia – didžiausia Latvijos sostinėje verslo centrų koncentracija, kuri dar vis auga. 2017 metų viduryje šioje miesto dalyje rinką papildė modernus 24 tūkst. kv. m bendro ploto verslo centras „Place Eleven“. 2020 metais planuojama baigti pirmąjį „New Hanza“ etapą, kuris pasiūlytų dar 21,3 tūkst. kv. m, o iki 2033 metų planuojama baigti vystyti visą 340 tūkst. kv. m kompleksą, kurį sudarys komercinis pastatas, viešbutis, konferencijų salė ir gyvenamieji pastatai.
Ülemiste City – Talino naujasis centras – išsidėstęs atokiau nuo senamiesčio, strategiškai patogioje vietoje, šalia Talino-Tartu ir Talino-Sankt Peterburgo autostradų. 36 ha teritorijos plėtros pradžia – 2005 metai, kai buvo nuspręsta, jog miestui reikalingas centras, kuriame kursis pažangios įmonės. Šiuo metu teritorijoje jau yra 81 tūkst. kv. m modernių erdvių verslui ir 120 tūkst. kv. m pramonės paskirties pastatų. Iki 2025 metų planuojama, kad bendra erdvė verslui sieks apie 200 tūkst. kv. m, o gyvenamojo ploto – 125 tūkst. kv. m.
