Nekilnojamas turtas

Paskelbtas Šv. Jokūbo ligoninės architektūros konkurso nugalėtojas

Lietuvos architektų sąjungos suburta tarptautinė įvairių sričių profesionalų komisija įvertino buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos konversijos konkursui pateiktus projektus ir spalio 11 d. išrinko nugalėtojus. Barokinio pastatų komplekso teritorijoje planuojama statyti licėjų ir viešbutį su konferencijų centru.

Pirmoji vieta skirta architektų biurui „DO Architects“ (pasiūlymo kodas 011001), projekto autoriai: Gilma Teodora Gylytė, Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Algimantas Neniškis, Domantas Baltrūnas, Gediminas Aismontas. Nugalėtojams atiteko 12 tūkst. eurų premija.

1 vieta DO Architects

„DO Architects“ pasiūlė idėją, kaip apjuosti ir baigti suformuoti greta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno esančias erdves. Nauji viešbučio pastatai atkartos Juozo Tumo-Vaižganto gatvės ir vienuolyno pastato ašis. Licėjaus pastatai santūriai įsiterps tarp istorinių pastatų, išryškindami jų amžių skirtumų grožį. Abu pastatai bus atitraukti nuo gatvių užstatymo linijų, o jų tūriai suskaidyti, siekiant perteikti kuo intensyvesnį komplekso vizualinį sluoksnyną.

 

Antroji vieta skirta architektų biurui „Siena“ (pasiūlymo kodas 120624), projekto autoriai – Giedrius Mamavičius ir Gabrielė Ubarevičiūtė. Architektams skirta 10 tūkst. eurų premija.

2 vieta Siena

Trečiąją vietą pelnė architektų biuras STARH iš Rumunijos (pasiūlymo kodas 260591), projekto autoriai: Florian Stanciu,Iulia Stanciu, Cezara Lorenţ, Oana Grămadă, Cosmin Georgescu, Andrei Theodor Ioniţă, Cosmin Gălăţianu, Octavian Bârsan, Sebastian Cosmin Ciulei, David Sebastian Mihai. Jiems atiteko 8 tūkst. eurų premija.

3 vieta STARH

Sudėtingą teritorijos situaciją sprendžiantis tarptautinis konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – projektus iš viso pateikė 12 architektų biurų.

 

„Šis projektas bus plėtojamas istoriniame komplekse, todėl ypač svarbu, kad jo architektūriniai sprendiniai atitiktų keliamus paveldo apsaugos reikalavimus ir sukurtų dermę su autentiška aplinka, o ši vieta visuomenei taptų aktuali ir patraukli. Sukvietėme profesionalų komisiją, sugebančią įvertinti istorinius, funkcinius, architektūrinius, urbanistinius aspektus, ir esame patenkinti jos darbu. Tikime, kad įgyvendintas konkurso nugalėtojų projektas taps tvarios Vilniaus miesto plėtros dalimi”, – pabrėžė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

1 vieta DO Architects

Konkursui pateiktus projektus vertino tarptautinė architektų bei kitų sričių profesionalų vertinimo komisija: komisijos pirmininkas Mindaugas Pakalnis – architektas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius, Peter Swinnen – architektų studijos CRIT vadovas, buvęs Belgijos Flamandų regiono vyriausiasis architektas, Ciūricho ETH universiteto dėstytojas; Konrad Grabowiecki – Lenkijos biuro „BBGK Architekci“, patekusio tarp Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros konkurso „EUmiesaward“ finalininkų, vadovas; Florian Hertweck – architektas, Liuksemburgo universiteto profesorius, „Studio Herttweck“ įkūrėjas; Lukas Rekevičius – architektas, Lietuvos architektų rūmų Tarybos narys, laikinai einantis pirmininko pareigas; Giedrė Filipavičienė – architektė, Jacques Barbier – Vilniaus Tarptautinio Prancūzų licėjaus Valdančiosios tarybos narys; Saulius Jurkevičius – Vilniaus licėjaus direktorius; Kristina Sabaliauskaitė – Menotyros mokslų daktarė, dailės istorikė, rašytoja; Gediminas Rutkauskas – Vilniaus senamiesčio agentūros direktorius, ICOMOS ekspertas (atsarginis komisijos narys). Darbus pristatė recenzentai architektai Edgaras Neniškis ir Marija Nemunienė.

1 vieta DO Architects

„Konkurso dalyviams ir vertinimo komisijai teko nelengva užduotis atsižvelgti į nustatytus paveldosaugos reikalavimus, visuomenės lūkesčius ir vietos bendruomenių išsakytas pastabas. Tikimės, kad laimėjęs projektas atitiks visus numatytus kriterijus ir leis atgimti šiai valstybės saugomai, tačiau jau kurį laiką apleistai teritorijai. Atnaujinę projekto vystymo darbus stengsimės, kad projektas būtų įgyvendinamas sklandžiai ir miesto širdyje esančios komplekso erdvės kuo greičiau būtų prikeltos naujam gyvenimui bei atvertos visuomenei“, – sako projektą plėtojančios antrinės „Lords LB Asset Management“ įmonės „Orkela“ vadovas Karolis Tuinyla.

 

Projekto konkursas buvo paskelbtas dar 2018 m. gruodžio mėnesį, tačiau 2019 m. pradžioje pristabdytas, nes jo sąlygos nebeatitiko atnaujinto vertingųjų Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso savybių aprašo. Šį projektą plėtojanti antrinė „Lords LB Asset Management“ įmonė „Orkela“ su paveldosaugininkais sutarė dėl individualaus teritorijos apsaugos reglamento, kuriame apibrėžtos vertingosios savybės. Bendradarbiaujant su Lietuvos architektų rūmais, konkurso sąlygos patikslintos ir šių metų liepą konkursas pratęstas.

1 vieta DO Architects

Atnaujinto konkurso dalyvių buvo prašoma suprojektuoti pastatų kompleksą, derantį prie jautrios urbanistinės aplinkos mastelio, sukuriant jungtis su aplinkinių visuomeninių erdvių sistema ir užtikrinant jų sąryšingumą su nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, išsaugant miestui ir visuomenei svarbius vizualinius-erdvinius ryšius, didelį dėmesį skiriant nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių autentiškumo raiškai bei istorinio užstatymo aktualizavimui, taip pat sukurti patrauklias viešąsias erdves.

Konkursą organizavo Lietuvos architektų sąjunga, konkurso koordinatorius – architektas Andrius Bakšys.

 

Visuomenė kviečiama Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1) susipažinti su visais 12 konkursui pateiktų projektų. Ekspozicija veiks iki spalio 16 d. nuo 9 iki 17 val.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
25 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
kazys

Tai jie ten net gatvių pavadinimų plane nemoka užrašyti. Ką ten jau apie architektūrą kalbėti

Nuomonė

Ko gero iš pasiūlytų variantų šis tinkamiausias. Modernesni šalia esančių pastatų variantai, visai gerai žiurisi kartu.

Aldona

Ar bažnyčios aukščiausiasis ganytojas leidžia trikdyti apaštališką bažnyčią? Kaip tikintiems žiūrėti į tokį sugyvulėjimą.? Reikia turėti religinės kultūros.

Vilnietis

Ok, bet kam tiek aklinų sienų?

Iš Lukiškių

Ten yra galinės ugniasienės, jose nebūdavo langų. Tačiau dabar nėra skirtumo, ansamblyje išvis nieko nebuvo galima statyti.

Iš Lukiškių

Demagogų puota. “Užbaigti ansamblį” – per keturis šimtmečius jis kaip tik jau buvo užbaigtas. “Priderinti prie jautrios aplinkos” – tuomet pastatai privalėjo būti ne aukštesni nei du aukštai, kaip prieš kelis metus nugriautasis korpusas, kad neužstotų bažnyčios iš šiaurės nuo Baltojo tilto. Ir ansamblio erdvė turėjo likti uždara. “Garsūs užsienio profesionalai” – veikiau šuleriai, abejingi istorinei architektūrai, tuo labiau kitos šalies. Įdomu būtų sužinoti, ar Giedrė Filipavičienė ir Kristina Sabaliauskaitė taip pat prisidėjo prie šito nusikaltimo.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button