Vokietijos kapitalo medienos plaušo plokščių gamybos bendrovė „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone įsigijo 77 hektarų sklypą ir netrukus pradės didelės gamyklos projektavimą.
Planuojama, kad investicijos į gamyklą per pirmuosius penkerius metus sieks daugiau nei 100 mln. eurų, bus sukurta apie 440 naujų darbo vietų, pranešė „Homanit“. Gamykla veiklą turėtų pradėti 2022 metais.
Vilniaus rajone, Pagirių kaime, įmonė taip pat planuoja įkurti pramonės parką, pritraukiant daugiau vietos bei užsienio investuotojų.
Viešumoje pasirodžius informacijai apie planuojamą gamyklą, pasipylė įvairių kalbų ir priekaištų, todėl įmonė dalinasi faktais ir informacija apie šias statybas.
Faktai. Skaičiai.
- „HOMANIT GMBH & CO KG“ (toliau – „Homanit“) – Vokietijos kapitalo bendrovė, šiuo metu vykdanti veiklą Saro krašte Vokietijoje, taip pat Karlino ir Krosno miestuose Lenkijoje. Šiose gamyklose iš viso dirba apie 1,5 tūkst. darbuotojų, apyvarta siekia 260 mln. eurų, o „Homanit“ klientais yra dauguma Lietuvos baldų gamintojų.
- 2019 m. „Homanit“ paskelbė apie ketinimus Lietuvoje planus pastatyti naują medžio plaušų plokščių gamyklą ir Lietuvoje, Pagiriuose:
- investicijos viršys 100 mln. eurų;
- planuojama sukurti 440 naujų darbo vietų;
- planuojama, kad gamykla savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje;
- tai bus viena didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje.
Suplaktos dvi procedūros į vieną
Mes manome, kad gruodžio viduryje viešumoje ažiotažas kilo, nes buvo sumaišytos ir suplaktos dvi skirtingos teisinės procedūros: (1) vandenvietės apsaugos zonos korekcija ir (2) poveikio aplinkai vertinimas (PAV).
- PAV procedūrų metu yra kviečiama visuomenė, nes vertinamas triukšmas, tarša, transporto srautai ir begalė kitų aspektų, svarbių greta gyvenančiai bendruomenei. „Homanit Lietuva“ šias procedūras ketina pradėti 2021 m. pradžioje ir jų metu bus atlikti visi skaičiavimai, suformuluoti konkretūs atsakymai į konkrečius klausimus, susijusius su gamyklos veikla.
- Vandenvietės apsaugos zonos korekcija yra profesionalų ir atsakingų institucijų projektavimo ir skaičiavimo darbas, kai:
- Vertinamas vandenvietės turimo vandens potencialas ir reikšmė, užtikrinant geriamojo vandens tiekimą aplinkiniams gyventojams;
- Atsižvelgiama į kitas regione esamas vandenvietes, įvertinamos alternatyvos;
- Vertinama, kokį poveikį padarytų apsaugos zonos korekcija.
Šiuos projektavimo ir skaičiavimo darbus atliko savo srities profesionalai, sprendimus priėmė atsakingos institucijos, tarp jų – ir Geologijos tarnyba ir „Vilniaus vandenys“.
Mes nesame vandentvarkos specialistai, tačiau atkreipiame dėmesį į „Vilniaus vandenų“ viešai pateiktą informaciją: „įvertinus technologinius parametrus – esančių gręžinių ir išgaunamo vandens kiekį, Pagirių vandenvietė yra viena iš mažųjų bendrovės eksploatuojamų vandenviečių. Iš viso bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 34 vandenvietes“.
Leidimas gamyklos statybai
Viešumoje pasirodė teiginiai, kad, leidus koreguoti vandenvietės apsaugos zoną, buvo leista statyti ir pačią gamyklą. Vėlgi yra suplakamos aukščiau minėtos dvi procedūros. Dar kartą atkreipiame dėmesį:
- Vandenvietės apsaugos zonos korekcija aktuali dėl galimos geležinkelio atšakos (ž.r. žemiau).
- Dėl leidimo gamyklai statyti bus apsispręsta po poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų, kurių metu bus informuojama visuomenė, taip pat bus atlikti visi skaičiavimai, suformuluoti konkretūs atsakymai į konkrečius klausimus, susijusius su gamyklos veikla.
Pagrindiniai klausimai ir atsakymai
Kodėl pasirinktas sklypas Pagiriuose?
- 2017 metais, prieš apsisprendžiant dėl investicijų, Lietuvos atsakingos institucijos pasiūlė keletą sklypų, kuriuose galėtume įsikurti. Pagiriuose sklypas pasirodė tinkamas, nes jis yra pramoninės paskirties, be to, netoliese eina geležinkelis. Vilniaus regione gyvena daug žmonių, todėl rasime darbuotojų, o iš netoliese esančios Baltarusijos, prireikus, galėsime importuoti medieną – pagrindinę žaliavą mūsų gamybai.
Kodėl koregavote Pagirių vandenvietės apsaugos zoną ir tai darėte neinformuojant visuomenės?
- Dėl poreikio.
- „Homanit Lietuva“ analizuoja galimybes nutiesti geležinkelio vėžės atšaką iki gamyklos, kuri iki sklypo ateitų iš priešingos pusės nei greta esanti Pagirių gyvenvietė. Ši atšaka sumažintų sunkiasvorio transporto (vilkikų) eismą šalia gyvenvietės. Šios vėžės tiesimui ir buvo koreguojama vandenvietės apsaugos zona.
- Dėl proceso.
- 2018 metais bendrovė kreipėsi į valstybės institucijas, klausdama, ar įmanoma tokia korekcija ir kokios teisinės procedūros turi būti atliktos. Mes vykdėme visus mums nurodytus teisės aktus ir procedūros, kurios nenumato visuomenės informavimo, nes tai yra specialistų projektavimo ir skaičiavimo užduotis.
Baiminamasi, kad nuseks Vokės upė, iš kurios imsite vandenį
- Atkreipiame dėmesį, kad Vokės upės vandenį dešimtmečius naudojo anksčiau sklype veikę „Pagirių šiltnamiai“ – vanduo buvo naudojamas ypač dideliais kiekiais augalų laistymui ir ypač vasarą, o būtent šiuo metų laiku Lietuvos upėse vanduo nusenka. Mūsų gamykla naudos žymiai mažesnius Vokės upės vandens kiekius, ir tai darys tolygiai visus metus, be didesnių naudojimo pikų.
- Tačiau pilno poveikio aplinkai (PAV) vertinimo metu taip pat bus įvardintos realios Vokės vandens naudojimo galimybės.
Parengta pagal pranešimą spaudai
