Nekilnojamas turtas

Pagiriuose bus statoma didžiulė gamykla: klausimai ir atsakymai

Vokietijos kapitalo medienos plaušo plokščių gamybos bendrovė „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone įsigijo 77 hektarų sklypą ir netrukus pradės didelės gamyklos projektavimą.

Planuojama, kad investicijos į gamyklą per pirmuosius penkerius metus sieks daugiau nei 100 mln. eurų, bus sukurta apie 440 naujų darbo vietų, pranešė „Homanit“. Gamykla veiklą turėtų pradėti 2022 metais.

Vilniaus rajone, Pagirių kaime, įmonė taip pat planuoja įkurti pramonės parką, pritraukiant daugiau vietos bei užsienio investuotojų.

Viešumoje pasirodžius informacijai apie planuojamą gamyklą, pasipylė įvairių kalbų ir priekaištų, todėl įmonė dalinasi faktais ir informacija apie šias statybas.

Faktai. Skaičiai.


  • „HOMANIT GMBH & CO KG“ (toliau – „Homanit“) – Vokietijos kapitalo bendrovė, šiuo metu vykdanti veiklą Saro krašte Vokietijoje, taip pat Karlino ir Krosno miestuose Lenkijoje. Šiose gamyklose iš viso dirba apie 1,5 tūkst. darbuotojų, apyvarta siekia 260 mln. eurų, o „Homanit“ klientais yra dauguma Lietuvos baldų gamintojų.
  • 2019 m. „Homanit“ paskelbė apie ketinimus Lietuvoje planus pastatyti naują medžio plaušų plokščių gamyklą ir Lietuvoje, Pagiriuose:
    • investicijos viršys 100 mln. eurų;
    • planuojama sukurti 440 naujų darbo vietų;
    • planuojama, kad gamykla savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje;
    • tai bus viena didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje.

Suplaktos dvi procedūros į vieną

Mes manome, kad gruodžio viduryje viešumoje ažiotažas kilo, nes buvo sumaišytos ir suplaktos dvi skirtingos teisinės procedūros: (1) vandenvietės apsaugos zonos korekcija ir (2) poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

  • PAV procedūrų metu yra kviečiama visuomenė, nes vertinamas triukšmas, tarša, transporto srautai ir begalė kitų aspektų, svarbių greta gyvenančiai bendruomenei. „Homanit Lietuva“ šias procedūras ketina pradėti 2021 m. pradžioje ir jų metu bus atlikti visi skaičiavimai, suformuluoti konkretūs atsakymai į konkrečius klausimus, susijusius su gamyklos veikla.
  • Vandenvietės apsaugos zonos korekcija yra profesionalų ir atsakingų institucijų projektavimo ir skaičiavimo darbas, kai:
    • Vertinamas vandenvietės turimo vandens potencialas ir reikšmė, užtikrinant geriamojo vandens tiekimą aplinkiniams gyventojams;
    • Atsižvelgiama į kitas regione esamas vandenvietes, įvertinamos alternatyvos;
    • Vertinama, kokį poveikį padarytų apsaugos zonos korekcija.

Šiuos projektavimo ir skaičiavimo darbus atliko savo srities profesionalai, sprendimus priėmė atsakingos institucijos, tarp jų – ir Geologijos tarnyba ir „Vilniaus vandenys“.

Mes nesame vandentvarkos specialistai, tačiau atkreipiame dėmesį į „Vilniaus vandenų“ viešai pateiktą informaciją: „įvertinus technologinius parametrus – esančių gręžinių ir išgaunamo vandens kiekį, Pagirių vandenvietė yra viena iš mažųjų bendrovės eksploatuojamų vandenviečių. Iš viso bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 34 vandenvietes“.

Leidimas gamyklos statybai

Viešumoje pasirodė teiginiai, kad, leidus koreguoti vandenvietės apsaugos zoną, buvo leista statyti ir pačią gamyklą. Vėlgi yra suplakamos aukščiau minėtos dvi procedūros. Dar kartą atkreipiame dėmesį:

  • Vandenvietės apsaugos zonos korekcija aktuali dėl galimos geležinkelio atšakos (ž.r. žemiau).
  • Dėl leidimo gamyklai statyti bus apsispręsta po poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų, kurių metu bus informuojama visuomenė, taip pat bus atlikti visi skaičiavimai, suformuluoti konkretūs atsakymai į konkrečius klausimus, susijusius su gamyklos veikla.

Pagrindiniai klausimai ir atsakymai

Kodėl pasirinktas sklypas Pagiriuose?

  • 2017 metais, prieš apsisprendžiant dėl investicijų, Lietuvos atsakingos institucijos pasiūlė keletą sklypų, kuriuose galėtume įsikurti. Pagiriuose sklypas pasirodė tinkamas, nes jis yra pramoninės paskirties, be to, netoliese eina geležinkelis. Vilniaus regione gyvena daug žmonių, todėl rasime darbuotojų, o iš netoliese esančios Baltarusijos, prireikus, galėsime importuoti medieną – pagrindinę žaliavą mūsų gamybai.

Kodėl koregavote Pagirių vandenvietės apsaugos zoną ir tai darėte neinformuojant visuomenės?

  • Dėl poreikio.
    • „Homanit Lietuva“ analizuoja galimybes nutiesti geležinkelio vėžės atšaką iki gamyklos, kuri iki sklypo ateitų iš priešingos pusės nei greta esanti Pagirių gyvenvietė. Ši atšaka sumažintų sunkiasvorio transporto (vilkikų) eismą šalia gyvenvietės. Šios vėžės tiesimui ir buvo koreguojama vandenvietės apsaugos zona.
  • Dėl proceso.
    • 2018 metais bendrovė kreipėsi į valstybės institucijas, klausdama, ar įmanoma tokia korekcija ir kokios teisinės procedūros turi būti atliktos. Mes vykdėme visus mums nurodytus teisės aktus ir procedūros, kurios nenumato visuomenės informavimo, nes tai yra specialistų projektavimo ir skaičiavimo užduotis.

Baiminamasi, kad nuseks Vokės upė, iš kurios imsite vandenį

  • Atkreipiame dėmesį, kad Vokės upės vandenį dešimtmečius naudojo anksčiau sklype veikę „Pagirių šiltnamiai“ – vanduo buvo naudojamas ypač dideliais kiekiais augalų laistymui ir ypač vasarą, o būtent šiuo metų laiku Lietuvos upėse vanduo nusenka. Mūsų gamykla naudos žymiai mažesnius Vokės upės vandens kiekius, ir tai darys tolygiai visus metus, be didesnių naudojimo pikų.
  • Tačiau pilno poveikio aplinkai (PAV) vertinimo metu taip pat bus įvardintos realios Vokės vandens naudojimo galimybės.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

111 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
30 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Romas
Romas
18 dienas (-ų)

man idomu ar tik Lietuviams visada viskas blogai nedaro nieko blogai kazkas kazka pradeda daryt vel blogai
vienas kitus dar debilais isvadina 😀
jum blogai yra kai maximas visur stato ir ofisus sakot kad darbo vietas kurtu geriau zmonem gamyklas statytu prasom jum gamykla vel blogai
suaukit viena karta ir apmastykit savo nuomones kurias jus issakot o nesnekekit kas tik sauna igalva
pasidziaukit nors karta gyvenimu ir tai kas jum duodama
pasidziaukit kad dar tokios investicijos atsiranda o nebega is cia
Paigirius isasfaltuotu visus ir apsvietima sudetu vistiek prisikabintumet,blogai butu!!! 😀

Antakalnietis
Antakalnietis
18 dienas (-ų)

Iš kur gamykla ims žaliavą? Kol kas panašu, kad šitos plokščių gamyklos Lietuvoje ėmė dygti maždaug tuo metu, kai buvo padidintos miškų kirtimo normos

Romas
Romas
17 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Antakalnietis

Juk raso Belarusija
jiems pigiau zaliava gaut is belarusijos nei is Lietuvos

Yra pliusų iš kurių Minusai atsiras
Yra pliusų iš kurių Minusai atsiras
22 dienas (-ų)

Šiuos projektavimo ir skaičiavimo darbus atliko savo srities profesionalai, sprendimus priėmė atsakingos institucijos, tarp jų – ir Geologijos tarnyba ir „Vilniaus vandenys“.
Tie profesionalai priskaičiuos viską, svarbu jiem € nubiręs 😀 tik paskui nenustebkit, kad vandens kokybė iš šių vandenviečių po kurio laiko suprastės atsidarius įmonei. Aišku darbo vietu atsiras, uždarbio nelabai tikiu, kad vokiška mokės, nes negrais visi nori pasinaudoti, o dar su mūsų aplinkosaugininkas bus kaip ir grigeo ar kaip ten, kol žmonės pirštu aplinkosaugininkui nepabado ant visos Lietuvos, kur žiūrėti tik tada pamato, o taip eina patikrinti išeina nepatikrine, o išvadose viskas puiku.

Mila
Mila
22 dienas (-ų)

Vokiečiai pati nešvariausia rase,jai prides savo purvinos rankites prie upes Voke nukentesime nemažiau kai nuo Grigeo fabrikos.Nuo kokiu neatmenamu laiku upemis leidžiama naudotis komercijos tikslams,kas čia per NAUJOVE!O žmoniu nuomones nereikia paklausti ar jems reikia tokiu sviečiu po nosim????…

Aaaaaa
Aaaaaa
21 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Mila

Jūsų nuomonės pamiršo paklaust🤣. Skaitykite straipsnį, ten rasite atsakymus į visus savo klausimus 😉

Pilietis
Pilietis
18 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Aaaaaa

Bet jūsų nuomonės nepamiršo paklausti.

Back to top button