„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gegužės mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,7% (2024 metų balandį metinis augimas siekė 2,8%).
2024 metų gegužės mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,5%, 1,0% ir 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.689 (+8 Eur/m²), 1.120 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.100 Eur (+13 Eur/m²). Vilniuje gegužės mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.603 Eur (-2 Eur/m²). Kaune butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1.766 Eur.
Per metus (2024 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2023 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 5,2%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 4,1%.
„Galima sakyti, kad Lietuvos būsto rinka jau pasiekė savo žemiausią aktyvumo tašką per pastaruosius kelerius metus. Šių metų gegužės mėnesį, t. y. net po 26 mėnesių pertraukos, užfiksuotas teigiamas metinis aktyvumo pokytis, kuomet butų Lietuvoje jau buvo įsigyta daugiau nei prieš metus. Žinoma, metinis aktyvumo ūgtelėjimas nėra didelis (1,2%), tačiau tai jau pirmasis stabilizavusios būsto rinkos ženklas. Bet sandorių skaičius vis dar išlieka žemiausiame savo taške nuo 2015 metų ir šiuo metu tiek būsto pardavėjai, tiek ir pirkėjai didesnio optimizmo dar nerodo.
Nepaisant išliekančio vangumo būsto rinkoje, pardavėjai vis tiek sugeba savo būstą parduoti šiek tiek aukštesnėmis kainomis nei anksčiau. Tiesiog jie turi susitaikyti su pastebimai ilgesniu būsto pardavimo laikotarpiu, kadangi rinkoje ir toliau jaučiamas tvirtai apsisprendusių pirkėjų trūkumas. O žvelgiant į pastarųjų dvejų metų situaciją šalies būsto rinkoje, galima teigti, kad būsto pardavėjų kantrybė pasiteisino ir didžioji dalis pirkėjų mažesnių kainų taip ir nesulaukė.
Kaip ir tikėtasi, šių metų birželio mėnesį Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą po ilgos pertraukos sumažino pagrindines palūkanų normas. Tai vienas iš laukiamiausių sprendimų nekilnojamojo turto rinkos dalyviams, kurie pastaruosius dvejus metus gyveno besitraukiančios rinkos aplinkoje ir laukė šią situaciją pakeisti galinčio veiksnio. Pats ECB sprendimas sumažinti palūkanų normas yra teigiamas signalas būsto rinkos dalyviams (tiek pardavėjams, tiek pirkėjams), tačiau pasikeitusių palūkanų dydis dar nereiškia, kad nuo šio momento fiksuosime į rinką sparčiai sugrįžtančius pirkėjus ar augančias investicijas į naujo būsto plėtrą. Paskolų turėtojams ar planuojantiems skolintis paskolų aptarnavimo našta pradėjo mažėti jau nuo 2023 metų pabaigos, kuomet galėjome stebėti palaipsniui mažėjantį EURIBOR rodiklį. Akivaizdu, kad tas buvęs pirmasis palūkanų sumažėjimas būsto pirkėjų apsisprendimui didesnės įtakos dar nepadarė ir jie laukia didesnės paskatos – arba patrauklesnių būsto kainų, arba apčiuopiamesnio palūkanų sumažėjimo.
Rinkos dalyviai nededa daug vilčių, kad ECB dar kartą sumažins palūkanų normas šių metų liepos mėnesį ir užsimena apie retesnį palūkanų mažinimo tempą. Todėl galima prognozuoti, kad būsto rinkos atsigavimas taip pat užsitęs ir bent jau šių metų vasaros laikotarpis būsto rinkoje nepasižymės didesniais būsto kainų ar rinkos aktyvumo pokyčiais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
