Šiauliuose naudotų automobilių prekyba užsiimanti įmonė, kaip įtariama, nefiksavo visų transporto priemonių pardavimų sandorių, o dalį galbūt neapskaitytų įmonės pajamų galėjo panaudoti Vilniaus mieste vykdomoms namų-kotedžų statyboms.
Jas organizavo minėtos automobilių prekyba užsiimančios įmonės vadovės artimas giminaitis.
Kaip ketvirtadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, įtarimai dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo ir dokumento klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pareikšti daugiau kaip 20-čiai asmenų.
Gegužės 11 ir 12 dienomis Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai surengė operaciją ir į ją pasitelkė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės apskričių policijos pareigūnus, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojus.
Per dvi dienas buvo atlikta per 40 kratų, paimti spaudai, kompiuteriai, USB laikmenos, įvairūs užrašai; didžiuliai kiekiai buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių minėtą nusikalstamą veiką.
Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija, surinko informaciją ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo dviejose Vilniuje bei Šiauliuose registruotose bendrovėse bei su jomis susijusių fizinių asmenų veiklos.
Įtariama, kad Šiauliuose naudotų automobilių prekyba užsiimanti įmonė nefiksavo visų transporto priemonių pardavimų sandorių, automobilių pardavimo dokumentuose nurodydavo mažesnes kainas, nei realiai būdavo parduodami automobiliai, taikydavo neteisingą specialiąją apmokestinimo schemą-maržą.
Per tyrimą paaiškėjo, kad, apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą, buvo siekiama ne tik išvengti privalomųjų mokesčių, tačiau dalį galbūt neapskaitytų įmonės pajamų panaudoti Vilniaus mieste vykdomoms namų-kotedžų statyboms.
Pasak pareigūnų, statybos darbai vyko irgi neskaidriai – buvo sukurta nusikalstamos veikos schema, pagal kurią į statybos darbus buvo įtraukiami ne tik realūs darbų vykdytojai, bet ir fiktyvūs darbų atlikėjai – verslo liudijimus statybos darbams turintys fiziniai asmenys.
Su jais būdavo sudaromos tikrovės neatitinkančios darbų atlikimo sutartys. Per tyrimą buvo nustatyta daugiau kaip dvi dešimtys fiktyvių darbuotojų.
Statybos darbų organizatoriai su jais susitarė, jog jie realiai statybos darbų nevykdys ir apmokėjimo už statybos darbų atlikimą negaus.
„Vadinamųjų „sofos“ statybininkų vardu būdavo pagaminami netikri dokumentai, susiję su gyvenamųjų namų statybos darbų atlikimu. Netikrų dokumentų pagrindu buvo dirbtinai didinamos namų-kotedžų statybos išlaidos ir, parduodant pastatytus gyvenamuosius namus, atsirasdavo galimybė išvengti dalies pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių“, – rašoma Šiaulių apskrities policijos pranešime.
Taip pat per tyrimą paaiškėjo, kad dalį nekilnojamojo turto objektų statybos darbų realiai atlikusi Vilniaus rajone registruota bendrovė taip pat siekė išvengti mokesčių. Ji į savo finansinę apskaitą neįtraukė gaunamų pajamų už atliktus statybos darbus. Todėl ir šiai bendrovei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų preliminariais skaičiavimais, per pastaruosius ketverius metus Šiaulių įmonė už pajamas, gautas iš automobilių prekybos ir namų-kotedžų statybos, į Lietuvos biudžetą galėjo būti nesumokėjusi mokesčių daugiau nei už 37,5 tūkst. eurų.
Autorė Ingrida Steniulienė
