Nacionalinės salės projekto ant Tauro kalno kūrėjai sako siekę neužgožti sostinės panoramos, tad nusprendė pastatą padalinti į tris dalis.
Sostinės savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos drauge su Tarptautine architektų sąjunga skelbtą konkursą laimėjusi ispanų kompanijos „Arquivio architects“ idėja, kartu su beveik 250 kitų siūlytų projektų, pristatyta ketvirtadienį.
Vienas „Arquivio architects“ įkūrėjų Danielis Fraile BNS sako tikintis, kad jo komandos projektas gerai įsilieja į miesto aplinką ir atitinka visus keltus reikalavimus, o sunkiausia, anot jo, buvo išspręsti aukščio skirtumų klausimą bei užduotį sujungti Liuteronų sodą ir ant Tauro kalno esantį parką.
„Stengėmės nesukurti sienos tarp Liuteronų sodo ir Tauro kalno parko, taigi siekėme rasti būdą sujungti abiejų parkų vaizdą. Tam, mūsų nuomone, geriausias sprendimas buvo padalinti pastatą į dalis. Taip pro jį mes bent jau galime matyti miestą“, – teigė architektas.
Anot jo, sprendžiant parkų skirtingų aukščio lygių klausimą, nuspręsta sukurti terasą taip „pratęsiant pastatą“ – tai bus atvira vieta, nuo kurios atsivers miesto panorama.
D. Fraile sako, kad dviejuose pastatuose projektuojamos didžioji ir mažoji salės, trečiuoju įgyvendinama „Tautos namų“ idėja, kuri bus skirta renginiams, ekspozicijoms, įvairiems renginiams „galbūt net vestuvėms“.
Konkurso vertinimo komisija pastebėjo, jog nugalėtojų projektas išsiskiria tuo, kad statinys jautriai įsilieja į kontekstą ir senosios kapinės susiejamos su Tauro kalnu. Viršutinė kalno dalis atveriama miestui ir upei, trys atskiros pastato dalys ir naujos aikštės projekte, anot komisijos, „aiškiai ir tinkamai perteikia išsamų ryšį tarp miesto ir vidaus erdvių“, o interjero viešosios erdvės yra „aiškios ir skatina bendrauti“.
Tarptautinės architektų sąjungos generalinis sekretorius Serbanas Tiganasas renginyje pažymėjo, kad jo ir daugelio kitų svajonė atrinkti geriausią projektą išsipildė, tačiau laimėtojo paskelbimas yra „tik tarpinė stotelė“, nes savivaldybei dar reikia patvirtinti sutartis su nugalėtojais, toliau vystyti projektą, rasti rangovus.
„Turiu ir antrą svajonės dalį: po kelių metų atvykti į Vilnių ir pasiklausyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir, kodėl gi ne, (ispanų kompozitoriaus – BNS) Manuelio de Fallos muzikos toje pačioje scenoje“, – sakė jis.
Pirmosios vietos laimėtojams, be kita ko, skirta 60 tūkst. eurų – su jais Vilniaus savivaldybė tikisi per keletą mėnesių pasirašyti sutartį ir toliau tobulinti idėją rengiant galutinį projektą.
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pripažįsta, kad nors projektas visiškai atitiko komisijos keltus reikalavimus, idėją dar reikės gerokai tobulinti, įskaitant ir akustinius dviejų salių sprendimus.
„Turime dar mažiausiai pusantrų metų darbo, akivaizdu, kad dar reikės dirbti prie išorinio vaizdo, pastato estetikos, fasado sprendimų, reikės detalizuoti funkcinius sprendimus. Konkurse pirmiausia pristatyta pagrindinė mintis, idėja“, – teigė jis.
Antrąją vietą savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos skelbtame konkurse užėmė prancūzai „Fres architects and planners“, tretieji sąraše – lietuvių architektų komanda „Paleko archstudija”. Renginyje ketvirtadienį šie pirmų trijų vietų laimėtojai buvo apdovanoti, jiems atitinkamai atiteko po 40 ir 20 tūkst. erų.
Iš viso konkurse sulaukta 248 architektūrinių idėjų iš įvairių pasaulio šalių: JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Kinijos, Brazilijos ir kitų valstybių.
Planuojama, jog naujajame pastate vietoje buvusių profesinių sąjungų rūmų bus iki 1,7 tūkst. vietų didžioji ir 500 vietų mažoji salės, erdvės barams, erdvus vestibiulis su vaizdu į įspūdingą miesto panoramą ir patalpos įvairiai kitai kultūrinei veiklai.
Skelbta, kad iš viso darbai su sklypo sutvarkymu, pastato projektavimu turėtų kainuoti apie 52 mln. eurų. Pačiam projekto parengimui numatyta skirti apie milijoną eurų.
Statybų pabaigos prognozuoti nedrįsta
Planuota, kad salės statybos turėtų prasidėti 2021-aisiais ir būti užbaigtos 2023-aisiais, švenčiant 700-ąjį Vilniaus gimtadienį, tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius pripažįsta, jog procedūros gali užsitęsti ir statybų pabaigos prognozuoti nedrįso.
„Yra didelis noras, kad taip būtų, bet, tikrai, labai sunku tikėtis, kad Vilniaus gimtadienį ten sutiktumėme, nes, žiūrint realistiškai, projektavimas, pirkimai, tikrai užima daug laiko. Bet kokybė, turbūt, yra pirmoje vietoje“, – sakė R. Šimašius.
„Griovimo darbus planuojame jau šiemet, projektavimą – kitais metais, tuomet paties objekto statyba turėtų apie porą metų užtrukti“, – pridūrė jis.
Tik paskelbus konkursą kai kurios muzikų organizacijos kritikavo projektą, kad jis bus skirtas tik akademinei klasikinei muzikai, tačiau akustika greičiausiai nebus pritaikyta, pavyzdžiui, džiazo ar kitiems koncertams su įgarsinimu.
„Pastabos yra išgirstos ir akivaizdu, kad salė bus tikrai pritaikyta ne tik natūraliai akustikai, bet ir kitoms funkcijoms“, – patikino R. Šimašius.
D. Fraile BNS patvirtino, kad sprendžiant salės akustikos klausimą buvo konsultuojamasi su „vienais didžiausių akustikos ekspertų pasaulyje“, ją planuota projektuoti taip, kad muzika galėtų skambėti be elektrinio įgarsinimo, tačiau žadėjo atsižvelgti į visas pastabas.
„Manau, kad galime pasiekti, jog visi būtų patenkinti“, – tikino jis.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas žurnalistams teigė, kad tarptautinės komisijos pagrindinis kriterijus vertinant darbus buvo originali idėja ir „puiki akustika“, pastato ekonomiškumas, ekologiškumas.
Ministras pabrėžė, kad koncertų salė neapsiribos vienu muzikos stiliumi ir bus skirta ne tik klasikos, bet ir šiuolaikinės ar „aukšto lygio populiarios muzikos atlikimui“.
2 vietos laimėtojų projektas
3 vietos laimėtojų projektas
