Lietuvos operos ir baleto teatro (LOBT) pastatas (Vilnius, A.Vienuolio g. 1) pastatytas 1963–1974 m.(architektė – Elena Nijolė Bučiūtė (1930–2010)), kaip išskirtinis vėlyvojo modernizmo stiliaus statinys 2021 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 46236). Saugoma visa jo architektūra ir vidaus interjeras, tad pastaraisiais metais modernizuojant pastatą energetinio efektyvumo didinimo tikslais, visi darbai buvo derinti su KPD, siekiant išsaugoti vertingąsias savybes, nepakenkti kultūros paveldo objekto autentiškumui.
LNOBT pastatas nuo pat pradžių buvo modernus tiems laikams. Statant jį buvo įgyvendintos vienos moderniausių to meto scenos technikos naujovių, išplečiant veikalų pastatymo menines galimybes. Pastato tūris sudarytas iš dviejų dalių, 1150 vietų horizontalios žiūrovų salės ir vertikalios scenų ir dekoracijų dalies. Eksterjere ir interjere vyrauja iškilmingumas ir perregimas monumentalumas. Statant pastatą panaudotos prabangios medžiagos: marmuras, gabras, granitas, vario skarda, raudonos keraminės dekoratyvinės plytelės, raudonos ir auksinės spalvos interjere išsiskiria mediniai balkonai ir dekoratyvūs šviestuvai (dail. Jurijus Markejevas). 1997 m. buvo rekonstruota pasažo erdvė, ją pritaikant Kamerinei salei.
2023 m. LNOBT veiklą gerokai koregavo pastato modernizavimo ir energetinio efektyvumo didinimo darbai, turėję įtakos visai teatro veiklai. Sėkmingai atliktas aliuminio vitrinų, langų bei stoglangių keitimas, išorės atitvarų šiltinimas, stogo šiltinamojo sluoksnio bei stogo dangos keitimas, šildymo sistemos, šiluminio punkto atnaujinimas, dalinis vėdinimo sistemos atnaujinimas. Baigti itin svarbūs orkestro ložės atnaujinimo darbai.
2023 m. LNOBT tęsė Viešųjų investicijų plėtros agentūros projektą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastato aktualizavimo, diegiant energetinio efektyvumo priemones. Projekto tikslas – teatro pastato energetinio efektyvumo klasę iš F pakelti iki C klasės. Projekto tikslas pasiekas 2023 m. gruodį, gautas pastato energinio naudingumo C klasės sertifikatas. Toliau buvo tęsiamas scenos įrangos rekonstravimas, transformatorinės pastotės rekonstravimas, priestato statyba bei pagalbinių patalpų rekonstravimas. 2023 m. sėkmingai įvykdyti scenos orkestrinės modernizavimo darbai: įrengta garsui pralaidi baliustrada, įdiegta moderni platformų kėlimo įranga, sumontuotos dvi kėlimo platformos, išplečiančios orkestrinės panaudojimo galimybes, praplatinta orkestrinės erdvė, leidžianti orkestrui jaustis laisviau. Orkestrinės modernizavimui suprojektuotos ir panaudotos garsą reflektuojančios/sugeriančios medžiagos bei atspindžiai, pagerinę garso sklidimą į žiūrovinę salę. Šis projektas, kaip ir planuota, sėkmingai užbaigtas iki 2023 m. sezono pradžios.
Patiestas naujas Raudonosios fojė kilimas, atnaujinta (renovuoti) dalis šviestuvų (400 vnt.). Patiesta nauja kiliminė danga choro studijoje. Vykdyti kiti pastato ir erdvių atnaujinimai, pritaikant jas darbuotojų poreikiams, atnaujinti 5 darbuotojų poilsio ir darbo kambariai.
Opera ir baletas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Šie žanrai dar XVIII a, gyvavo Lietuvos didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruose, o 1785 m. Vilniuje ir Klaipėdoje pradėjo veikti viešieji miestų teatrai.
Autorius: KPD
