„Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė sako, kad, ieškant sprendimo dėl centrinių pastatų likimo, buvo vertintos visos galimybės, tačiau prieita prie išvados, kad įmonė nėra finansiškai pajėgi juos išlaikyti.
Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje dalyvavusi A. Sungailienė sakė, kad prieš kiek daugiau nei pusantrų metų, pradėjusi vadovauti Lietuvos paštui, ji šiuos pastatus rado pustuščius bei apverktinos būklės.
„Tai, ką radau atėjusi vadovauti bendrovei, tiesą sakant, mane šokiravo: prastos darbuotojų sąlygos, nuostolinga veikla ir lėšų stygius, kuris lėmė tai, kad į aptarnavimo tinklo atnaujinimą nebuvo investuota nuo tarybinių laikų“, – sako A. Sungailienė.
Pasak jos, ieškant sprendimų, buvo vertintos visos galimybės – ir pastatus išlaikyti, ir parduoti, tačiau padaryta išvada, kad įmonė nėra finansiškai pajėgi juos išlaikyti, o jos veiklai pastatai nėra būtini.
„Lietuvos paštas“ nurodo, kad pastatus dar 2018 pavasarį buvo siūloma įsigyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms – su pastarosios savivaldybės vadovybe dėl šio pastato įveiklinimo pirmasis pokalbis įvyko dar praėjusių metų balandžio pradžioje.
Kaip teigiama pranešime, „Lietuvos pašto“ atstovai sulaukė atsakymo, kad Klaipėda neturi noro šio pastato įsigyti, tokių pačių atsakymų buvo gauta ir iš Vilniaus bei Kauno savivaldybių. Pasak įmonės, noro įsigyti pastatų neparodė nei Turto bankas, nei Kultūros ministerija.
Kaip nurodo įmonė, tam, kad valstybė galėtų Kauno centrinį pašto pastatą perimti valstybės žinion ir atlyginti „Lietuvos paštui“ rinkos verte, bendrovės iniciatyva Kauno centrinis pašto pastatas buvo paskelbtas kultūros paminklu. Tačiau šių metų rugsėjį bendrovė buvo informuota, kad nebuvo rasta būdo, kaip pastatą įveiklinti, tad Vyriausybė nurodė, jog neprieštaraujama Kauno centrinio pašto pastato pardavimui.
