Nekilnojamas turtas

Lietuvoje planuojama atnaujinti 30 tūkst. daugiabučių

Senų daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje palaipsniui turėtų išaugti trigubai, o iš viso iki 2050 m. keliamas tikslas atnaujinti apie 30 tūkst. tokių gyvenamųjų namų. Tai numatoma šiuo metu rengiamoje naujoje valstybinėje strategijoje, kurią įgyvendinus daugiabučių namų energetinis efektyvumas vidutiniškai padidėtų net 60 proc.  

Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis, buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ją organizavo Būsto energijos taupymo agentūra kartu (BETA) su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.

Siekis – „nulinės energijos“ namai

Strategijoje bus išdėstytos veiksmų gairės, parengtos atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos (ES)  tikslą – didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.

 

„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031-2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet. Tuo tarpu 2041-2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400,“ – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Numatytu laikotarpiu planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.

„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų,“ – teigia V. Serbenta.

 

Prioritetai – kvartalinei renovacijai

Ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją planuojama skirti kvartalinei renovacijai. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.

„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis siekia 7 metus,“ – teigia V. Serbenta.

Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
15 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Architektas
Architektas
7 mėnesius

Uzmirskite ilgam apie renovacijos, paziurekite, kas dirba statybu sektoriuje ir klausimu, del renovacijos nekils. Prestizinis bustas statomas principu “tiap-liap”, tai ka jau kalbet apie renovacijas. Renovacijos proceso rimtai pries 10 m tirejo imtis vyriausybe, kaip pvz padare Berlyne, o cia tipo duodam kazkiek pinigu ir nuo atsakomybes nusiplaunam rankas, tarkites su rangovais patys

Žirmūnų 5 gyventojas
Žirmūnų 5 gyventojas
7 mėnesius

Prieš sutinkant su renovacija paklauskite bent 2-3 “renovuotu” namų gyventojų ir jusu fantazijos išgaruos… Apię Žirmūnų 5 renovacija rasė spauda nemažai apie kitus žirmūnų namus spauda nerasė tiek bet rezultatai panašūs, kas bent kiek supranta apie statybas mane supras…

Žirmūnų 5 gyventojas
Žirmūnų 5 gyventojas
7 mėnesius

Pas mus iki šiol (po renovacijos) skilinėja balkonai (grindys ir lubos) nelygus langai, gyvatukai kabo ant vamzdžių, pridaužyta skylių ir daug kito broko, o gretimam name laikantys stulpai viduryje balkonų…

Nuomonė
Nuomonė
7 mėnesius

Sėkmės. Jei butų daromos kompleksinės rekonstrukcijos o ne euroremontai, tikrai palaikyčiau, bet 90% “renovacijų” atrodo bjauriau nei originalas. Gal kada isikalsime į galvas kad statinius reikia aktyviai prižiurėti, nuolat taisyti, dažyti, keisti o ne pastatyt ir laukt iki kol sugrius.

hmmm
hmmm
7 mėnesius
Atsakinėti į  Nuomonė

kokiame marazminiame sapne tu tuos 90% susapnavai??? mačiau gal 2 namus klaikios spalvos renovuotus namus, kurie bjauriai žiūrėtųsi net kokiame maskvos priemiestyje, bet ir tie geriau atrodo už išpuvusius sovietinius monstrus su skirtingais balkonais, išbyrėjusiu tinku ir “pagulėjusio lavono” spalva

Vilnietis
Vilnietis
7 mėnesius
Atsakinėti į  hmmm

Kai tuos “monstrus” pastate tai niekam jie neatrode “monstriskai”. Tokio pat amziaus ar net senesniu daugiabuciu puikiausiai atrodanciu galima prisiziureti Helsinkyje ar net Berlyne, euroremontas tikrai nera grozio virsune.

Nujo
Nujo
7 mėnesius

Spėkit ar dar stovės iki 2050.

...
...
7 mėnesius
Atsakinėti į  Nujo

O kodėl turėtų nestovėti?

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button