Praėjusių metų pabaigoje didžiausia būsto paskolų sutarčių dalis buvo sudaryta Vilniuje (44 proc.), rodo „Swedbank“ duomenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, gyventojai šalies sostinėje sudarė 10 proc. daugiau būsto sandorių. Nepaisant Vilniaus dominavimo, Lietuvos būsto paskolų rinka Baltijos šalyse išsiskiria mažiausia koncentracija sostinėje.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, antroji didelė banko būsto paskolų dalis tenka šalies didmiesčiams Kaunui ir Klaipėdai (31 proc.), o likęs ketvirtadalis (25 proc.) – kitiems mažesniems šalies miestams ir rajonams. Prie to prisideda ir valstybės paramos mechanizmai pirmam būstui regionuose įsigyti.
„Gyventojai suskubo pasinaudoti pernai startavusia valstybės paramos pirmam būstui įsigyti programa, skirta jaunoms šeimoms. Vidutinė šios programos paskolos suma „Swedbank“ siekė 58 tūkst. eurų, sutartys pasirašytos su 114 paskolų gavėjais. Daugiausia paskolų sutarčių pagal šią programą pasirašyta pajūryje – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose, taip pat Kauno, Vilniaus, Mažeikių, Tauragės rajonuose“, − sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Ši paramos programa numato, kad nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, vaikų neauginančios šeimos pagal šią valstybės paramos programą gali pretenduoti į 15 proc. dydžio subsidiją. Šeimos su vaikais gali pretenduoti į didesnę paramą − auginančios 1 vaiką gali gauti 20 proc., auginančios 2 vaikus gali tikėtis 25 proc. dydžio subsidijos. 3 ir daugiau vaikų šeimoms subsidija gali siekti 30 proc.
Nuo 2014 metų galioja ir kita valstybės paramos tvarka lengvatinėms būsto paskoloms suteikti. Galimybė jaunam žmogui ar šeimai gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti pagal šią tvarką priklauso nuo gaunamų pajamų bei kitų veiksnių.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pagal šią nuo 2014-ųjų galiojančią valstybės paramos tvarką pernai buvo išduotos 244 lengvatinės paskolos, kurių vidutinė suma siekė 45 tūkst. eurų. Pasinaudojant šiomis lengvatinėmis paskolomis per pastaruosius porą metų daugiausia būsto buvo įsigyjama Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje.
Kaip pastebi P. Ladziato, didesnė „Swedbank“ paskolų pagal pernai startavusią valstybės paramos programą jaunoms šeimoms buvo skirtos būsto statybai. Tuo metu besinaudojantys jau seniau galiojančia paramos tvarka mieliau rinkosi pirkti butus – tokių buvo 80 proc., likusi dalis skolinosi namo pirkimui.
Tačiau, pasak „Swedbank“ atstovo, svarbu prisiminti, kad net ir esant palankioms galimybėms įsigyti būstą su valstybės parama nereikėtų pervertinti savo finansinių galimybių.
Nors remiantis atsakingo skolinimo nuostatais, mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais negalės būti didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų, tačiau bankas visgi rekomenduoja, kad bendra įmokų suma neviršytų 30 proc. mėnesio pajamų
„Klientams visada patariame ieškoti galimybių kaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl turėtumėte įvertinti ne tik dabartinę savo ar savo šeimos situaciją, bet ir tai, kaip ji galėtų atrodyti po kelerių metų bei numatyti tokius atvejus, jei ilgesnį laiką negautumėte reguliarių pajamų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
