Vienintelė nekilnojamojo turto rinkoje susirūpinimą kelianti tendencija – nemažėjantis butų nuomai įsigijimas, nes šis turtas dažniausiai perkamas su paskolomis, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Taip jis kalbėjo trečiadienį vykstančioje banko nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje.

Pasak T. Garbaravičiaus, didėjanti tendencija rodo, kad ši rinka yra patraukli gyventojams – nuo 2013 metų nuomotojų skaičius padidėjo trigubai.

„Bene vienintelis krislas akyje – antriniai būstai. Jie kaitina rinką, sukuria papildomą paklausą, kurios stabilumą sunku nustatyti. Mokesčių inspekcijos duomenimis, Vilniuje daugėja deklaruojančių pajamas iš nuomos, dirbančių su verslo liudijimais. “, – konferencijoje teigė jis.

Pasak eksperto, Registrų centro ir LB duomenimis, apie penktadalis šalies būsto fondo yra antras būstas ir ši dalis per dvejus metus padidėjo apie 1 proc. punktu. Didmiesčiuose būstų investicijai dalis panaši: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ji siekia 17–19 proc. visų būstų.

„Žmonėms tai suprantamiausia investicija, kurios pajamingumas geresnis nei Vyriausybės vertybinių popierių. Tačiau kartu tai nėra saugi investicija, nes ji cikliška, o per krizę nekilnojamojo turto kainos gali sumažėti 40-50 proc. Tikimės, kad tai nepasikartos, bet rizikų yra“, – sakė T. Garbaravičius.

Anot jo, ekonomikai patyrus sunkumų, būtent investicijai įsigyti būstai bus parduodami pirmiausia.

„Antriniai būstai rinkai sušlubavus parduodami pirmieji, nes jie dažniausiai perkami su paskola. Bankai sako, kad tokiais atvejais skolina konservatyviau, bet rizikos išlieka“, – sakė jis.

T. Garbaravičiaus teigimu, būsto rinka šalyje vystosi tvariai, kainos toliau auga, šiek tiek lėčiau nei pernai. 

„Mūsų vertinimu, pagrindo susirūpinti nėra, nes būsto kainos didėja lėčiau nei vidutinės pajamos, todėl būtų keista sakyti, kad formuojasi burbulas“, – konferencijoje kalbėjo jis.

Lietuvos banko atstovo vertinimu, planai išplėsti NT mokesčio bazę palies nedidelę dalį būstų savininkų ir greičiausiai neturės įtakos turto kainoms.

Seimas kol kas dar nepriėmė tų pokyčių. Nors jau anksčiau buvo įvestas mokestis, gal nėra labai daug žmonių, turinčių tiek turto, kurio kaina būtų 1-2 mln. eurų ir reikėtų mokėti didelius mokesčius. Tačiau yra kita problema – klausimų kelia mokestinės vertės. Tai veiksnys, kodėl tas nekilnojamojo turto mokestis neturėjo poveikio kainoms. Pagal dabartinį siūlymą, jį pajaus daugiau žmonių, bet vis tiek sumos nėra tokios, kad jos turėtų poveikį kainoms“, – kalbėjo jis.

Anot T. Garbaravičiaus, viena priežasčių neleidžianti būsto kainoms didėti sparčiau – lanksti pasiūla, prisitaikanti prie rinkos situacijos. Pasak jo, nors bankų būsto paskolų portfelis auga, tačiau tai vyksta sveikai.

Pasak jo, pastaruoju metu kreditavimo rinkoje suaktyvėjo kredito unijos, jų portfelis augo 40 procentų.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist