Nekilnojamas turtas

LB dėl kaistančios NT rinkos svarsto galimybę griežtinti kapitalo reikalavimus

Reaguodamas į rizikų būsto rinkoje didėjimą, Lietuvos bankas (LB) svarsto galimybę griežtinti kapitalo reikalavimus bankams arba keisti šiuo metu Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytas priemones.

„Iš kapitalo reikalavimų, jau dabar svarstytinas papildomas sektorinis sisteminės rizikos rezervas būsto paskolų portfeliui, kurio gana spartus augimas pandemijos metu nemažėjo. Tai būtų papildomas tikslinis kapitalo reikalavimas didinant bankų atsparumą būtent būsto rinkos rizikai“, – komentare BNS teigė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Anot jo, augant namų ūkių ir verslo skolinimuisi vėl galėtų būti taikomas anticiklinis kapitalo rezervas.

 

„Šį rezervą Lietuvos bankas taikė iki prasidedant pandemijai, tačiau ekonomikos perspektyvoms suprastėjus ir siekiant padidinti bankų kreditavimo galimybes rezervo reikalavimas pandemijos pradžioje buvo panaikintas“, – aiškino J. Markevičius.

LB jau kurį laiką svarsto gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus perkaitimo rizikas valdyti privalomai registruojant būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad prieš keletą savaičių pateikė Teisingumo ministerijai siūlymą dėl Civilinio kodekso papildymo, nustatant šią prievolę.

 

LB Finansinio stabilumo departamento direktorius pripažįsta, kad kol kas bankas neturi parengęs konkretaus tokią praktiką įteisinančio pataisų projekto.

„Konsultacijai su kitomis susijusiomis institucijomis esame pateikę pasiūlymą dėl privalomo preliminarių būsto pirkimo-pardavimo sutarčių registravimo, tačiau pataisų projekto dar nėra“, – BNS teigė J. Markevičius.

Anot jo, kokia bus tiksli įstatymo projekto formuluotė priklausys nuo tarpinstitucinių diskusijų.

 

„Preliminariai įsivaizduojame, kad tai galėtų būti Civilinio kodekso 6.401 straipsnio papildymas nauja dalimi. Joje būtų išdėstyta, kad būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti registruojama, o šalių teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda tik nuo jos įregistravimo momento“, – sakė J. Markevičius.

Teisingumo ministrės patarėja viešiesiems ryšiams Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė BNS patvirtino, jog ministerija iš Lietuvos banko yra gavusi tokius pasiūlymus.

„Taip, esame juos gavę. Šiuo metu vyksta jų peržiūra, po kurios bus sprendžiama kaip toliau elgtis“,  – teigė teisingumo ministrės patarėja.

 

Komentuodama galimybę, kad Vyriausybė centrinio banko prašymu teiktų įstatymo pataisas dėl privalomo preliminarių NT sutarčių registravimo, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog kol kas dėl to neapsispręsta. 

„Diskutavome su Lietuvos banku apskritai apie situaciją NT rinkoje, ar ji jau kelia nerimą, ar visgi ją dar galima suvaldyti tomis priemonėmis, kurias turi bankas. Kadangi NT su paskolomis perka apie 30 proc. pirkėjų, tai tos priemonės, kurias turi centrinis bankas, yra ribotos, todėl svarstėme ir šią priemonę, apie kurią jus kalbate, bet šiuo metu vis dar vertiname, ar ji yra būtina, kaip galėtų būti įgyvendinta, ar jau dabar atėjo laikas“, – į BNS žurnalisto klausimą po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio atsakė G. Skaistė. 

„Turbūt po kurio laiko, kai įvertinsime visas aplinkybes, apsispręsime, ką daryti. Ar jau tikslinga pradėti registraciją tų išankstinių sutarčių, ar dar ne“, – pridūrė ji.

 

J. Markevičius nurodo, kad šiuo metu būsimų gyvenamųjų namų ar butų pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojantys teisės aktai numato, kad preliminarias sutartis registruoti galima, tačiau tai nėra prievolė.

„Todėl faktiškai tokia galimybe niekas nesinaudoja (…) Įpareigojimas įregistruoti preliminarias būsto pirkimo-pardavimo sutartis įneštų papildomo skaidrumo į rinką ir leistų išsamiau vertinti netvaraus pirminės būsto rinkos augimo riziką“, – teigė J. Markevičius.

Anot jo, pastaraisiais metais pirminės gyvenamo nekilnojamo turto rinkos svarba Lietuvoje, ir ypač Vilniuje, išaugo, o informacijos apie ją turima sąlyginai nedaug.

„Pavyzdžiui, nėra žinoma, kokia dalis būstų Lietuvoje perkama „iš brėžinių“ ar dar neturint pastato statybos leidimo. Taip pat, nežinoma, kiek rezervacijų yra netikros, t. y. parodomos kaip pardavimai, nesudarius preliminarių sutarčių, ar kiek rezervacijų yra vėliau perleidžiama kitiems asmenims už didesnę kainą, nors girdime, kad tokių reiškinių pasitaiko“, – aiškino J. Markevičius.

„Be to, nežinome ir kokios yra pardavimų pirminėje rinkoje kainos – apie jas įrašai atsiranda jau po to, kai būstas yra pastatomas ir įregistruojamas Registrų centre, t. y. matome tik vėluojančius duomenis. Duomenų, teikiamų realiu laiku nebuvimas sudaro sąlygas viešojoje erdvėje kilti spekuliatyvioms diskusijoms, kurios nėra pagrįstos visą rinką apimančia objektyvia informacija ir todėl gali prisidėti prie nepamatuotų lūkesčių formavimosi“, – pridūrė jis.

Registrų centras praėjusią savaitę skelbė, kad NT sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Anot jo, būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
4 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button