Vidutinis europietis 90 procentų savo laiko praleidžia patalpose, teigia naujausi tyrimai. Tad nenuostabu, kad aukštos kvalifikacijos profesionalai, rinkdamiesi darbovietę, vis didesnį dėmesį skiria erdvei, kurioje dirbs. Biuruose populiarėja konceptualūs ir biofiliški interjerai, vadinamoji „mindfulness“ filosofija, iš skandinavų atkeliaujanti dalijimosi kultūra ir kūrybiškumą skatinančios erdvės.
Verslas mūsų šalyje taip pat ima suprasti, kad kavos aparatas ir pora sėdmaišių biure situacijos nebeišgelbės ir geriausių specialistų neprivilios. Vienos didžiausių NT valdymo ir plėtros bendrovių Lietuvoje „MG Valdos“ Turto valdymo skyriaus vadovas bei komercinio NT ekspertas Linas Savickas išskiria keletą svarbiausių pasaulinių biurų tendencijų, kurios tampa vis populiaresnės Lietuvoje.
Iššūkis – atviros erdvės be streso
Atviros darbo erdvės užkariavo biurus ir išstūmė atskirų kabinetų modelį. Tai taupo bendrovės lėšas bei pagerina komandinį darbą, nes darbuotojai nuolat betarpiškai bendrauja. Tačiau yra ir tamsioji atvirų darbo erdvių medalio pusė. Pasak L. Savicko, daugybė įvairiose šalyse atliekamų tyrimų patvirtina, jog taip dirbantys žmonės patiria daugiau įtampos, labiau pavargsta nuo triukšmo ir net rizikuoja susirgti depresija. Kokias išeitis siūlo modernių biurų projektuotojai
Visų pirma specialistas siūlo įrengti keletą „tylos salelių“, kurias darbuotojai galėtų naudoti pagal poreikį: darbuotis ten, kai reikia atlikti susikaupimo reikalaujančias užduotis ar tiesiog pailsėti nuo komandinio darbo.
Kita svarbi tendencija – darbo vietos pritaikymas prie žmogaus individualių poreikių. Pavyzdžiui, kuriant modernaus verslo centrą „Park Town“, šiam tikslui įrengta sistema, kuri leidžia kiekvienoje patalpoje atskirai reguliuoti mikroklimatą, yra galimybė pritaikyti individualius apšvietimo ir šildymo sprendimus ne tik kiekvienam biurui, bet ir kiekvienai darbo vietai.
„Na ir, žinoma, gera akustika, neaidinčios patapos bei garso izoliacija – kad ir taip streso pilname biuro gyvenime būtų kuo mažiau šalutinio triukšmo“, – svarbų ir dažnai girdimą klientų pageidavimą išskiria ekspertas.
Biofiliškumas – darbas natūralioje šviesoje
Danų mokslininkai ištyrė, jog daugiau kaip 47 procentai biurų darbuotojų kenčia nuo dienos šviesos stygiaus, o 58 proc. dirba aplinkoje, kurioje beveik nėra jokių augalų. Tokia nenatūrali aplinka, kaip rodo tyrimai, kenkia žmogaus sveikatai ir vargina psichologiškai.
„Todėl visame pasaulyje populiarėja biofiliški biurai. Tai – ypatingai gamtą tausojančios ir daug žaliosios architektūros bei dizaino elementų turinčios erdvės. Jas puošia, pavyzdžiui, vidaus fontanai, stogų želdiniai, vertikalūs sodai.
Projektuojant tokias erdves stengiamasi sukurti įspūdį, tarsi žmogus būtų gamtoje. Biurai planuojami taip, kad darbo vietas pasiektų kuo daugiau natūralios, o ne dirbtinės šviesos. Aukštos kokybės vėdinimo sistemos tiekia į patalpą gaivų orą. Teko lankytis biure, kuriame net oro garintuvas visą dieną skleidžia pušų kvapą“, – sako L. Savickas.
Mindfulness filosofija darbe
Iš Vakarų ateinanti mindfulness darbo kultūra ragina daugiau dėmesio skirti darbuotojo emociniam nusiteikimui, gerai psichologinei būklei.
Darbuotojai skatinami rinktis sąmoningus atsipalaidavimo būdus. Tam šiuolaikiškos įmonės samdo lektorius, kurie moko trumpos meditacijos darbo metu ar kvėpavimo pratimų. Tokioms praktikoms įrengiamos specialios „antistresinės“ erdvės, kurios, pasak eksperto, gali būti itin išradingos.
„Jogos kilimėliai, hamakai, sulčiaspaudės, populiariosios psichologijos knygos – visa tai randa vietos mindfulness darbo kultūrą palaikančiuose biuruose“, – tvirtina L. Savickas.
Jo teigimu, atsipalaidavimo sprendimų pastaraisiais metais ieško net ir itin maži, vos keletą darbuotojų turintys biurai. Neturėdami galimybių įrengti atskiras mindfulnesserdves, jie kuria nedideles ramybės saleles. Dažnai tokiose atsipalaidavimo erdvėse svarbiau ne plotas, o architektūriniai sprendimai – tinkamai parinktos spalvos, žaismingi interjero elementai.
Skandinaviška dalijimosi kultūra: bendros erdvės
Nors dalijimosi kultūros privalumus lietuviai dar tik atranda, tokiose šalyse, kaip Danija, jau visiškai įprasta tapo kaimynams įsigyti bendrą automobilį ar vasarnamį ir naudotis jais pakaitomis – pagal poreikius. Versle Lietuvoje dalijimasis populiarėja daug greičiau, nei asmeniniame gyvenime: dalinamasi infrastruktūra, technologijomis ir net intelektualiniais ištekliais.
Pasak L. Savicko, būtent todėl vis daugiau įmonių pageidauja bendrų poilsio erdvių verslo centruose. Taip skatinamas skirtingų sričių darbuotojų bendravimas, atsiranda galimybė ištrūkti iš įprastos aplinkos, kuriamos bendros idėjos, dalinamasi profesine patirtimi.
„Verslo centras „Park Town“ – vienas pirmųjų Vilniuje, visiškai įgyvendinęs dalijimosi erdvėmis koncepciją. Verslo komplekso viršutiniame aukšte įrengta didžiulė poilsio, bendravimo ir bendradarbiavimo erdvė, kuria gali naudotis visų centre įsikūrusių įmonių darbuotojai – čia įrengta išskirtinio interjero terasa“, – teigia „MG Valdos“ atstovas.
Galimybė atitrūkti
Darbas nuo 9 valandos ryto iki 5-ių vakaro palinkus prie kompiuterio – jau atgyvena. Šiuolaikiškose įmonėse darbuotojas turi daug laisvės planuoti savo darbo dieną individualiai, dirbti iš namų ar rinktis jam priimtiniausią darbo vietą. Verslo psichologijos ekspertai prognozuoja, jog netolimoje ateityje daugiau nei pusė darbuotojų rinksis dirbti ne biure, jei šis nebus pritaikytas jų poreikiams.
Todėl darbdaviai vis dažniau ieško galimybių kurti darbuotojams progas kuriam laikui pabėgti, atitrūkti aplinkinėse erdvėse, nenutolstant nuo biuro.
Pasak specialisto, verslui svarbi ir aplinkinė infrastruktūra – kaimynystėje įsikūrusios sporto salės ar prekybos centrai. Visa tai suteikia galimybę žmonėms visus kasdienius reikalus sutvarkyti vienoje vietoje, gal net per pietų pertrauką, o sutaupytą laiką (kuris, pripažinkime, yra brangiausias turtas), skirti savo šeimai, pomėgiams, prasmingam laisvalaikiui.
