Šalies didmiesčiuose būstas pernai brango, šiemet, ekspertų vertinimu, galime tikėtis ir toliau augančių kainų. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus butai Klaipėdoje brango beveik 15 proc. Kaune – 7 proc., o Vilniuje – mažiau nei 2 proc. Gana ryškus kainų augimo skirtumas didmiesčiuose turi kelias svarbiausias priežastis.
„Nors NT plėtra yra kompleksinė veikla, lemiama daugybės skirtingų faktorių – nuo augančių atlyginimų bei statybų medžiagų kainų iki ilgų bei sudėtingų biurokratinių procesų – visgi svarbu suprasti, kad, kaip ir iš esmės visose ekonominės veiklos srityse, didžiausią įtaką kainoms daro paklausos ir pasiūlos santykis.
Gerėjant paskolų sąlygoms, bent kuriam laikui stabilizavusis ekonominei situacijai, naujakurių susidomėjimas būstu sugrįžo. To buvo galima tikėtis, nes būstas nėra prabangos prekė – kuriantis ir augant šeimoms, joms tiesiog reikia namų. Aktyviau pirkti ėmė ir investuotojai, nes, nepaisant visų pastarojo laikotarpio krizių, NT ir toliau išlieka vienu iš saugiausių investavimo būdų”, – teigia NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys.
Pasak eksperto, nepaisant sugrįžusio pirkėjų susidomėjimo, Vilniuje būstas brango sąlyginai mažiau dėl rinkos sveikatą palaikyti padedančios pasiūlos.
„Vienintelis būdas išlaikyti kainų stabilumą, kuris yra vertybė ne tik pirkėjams, bet naudinga ir visos rinkos tvariai veiklai, yra paklausą atliepianti pasiūla. Tai, jog šiuo metu keli plėtotojai Vilniuje aktyviai investuoja į stambius naujus projektus, leidžia pristabdyti kainų augimą, tačiau svarbu šią tendeciją išlaikyti ir ilguoju laikotarpiu“, – įsitikinęs U. Latvys.
Portalo „Citify“ duomenimis, kovo pabaigoje daugiausiai butų įsigyti Vilniuje siūlė „Realco“ (502 būstai 5-iuose projektuose), „KAITA Group“ (330 būstų 4-iuose projektuose), „Eika“ (228 būstai 6-iuose projektuose), „Citus“ (197 būstai 6-iuose projektuose) ir „Darnu Group“ (172 būstai 3-uose projektuose).
Kaune ir Klaipėdoje plėtotojų susidomėjimo bei naujo būsto pasiūlos – nepalyginamai mažiau, todėl, sugrįžus paklausai, kainos auga greičiau.
Pasiūlą kaip vieną iš svarbiausių priemonių pristabdyti kainų augimą įvardina ir „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė. Jos teigimu, kainų augimą nepaisant pakankamos pasiūlos lemia gerėjanti gyventojų ekonominė situacija.
„Būsto rinkos variklis yra pirkėjai – svarbios jų pajamos, užimtumas ir lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje nedarbo lygis šiek tiek pakilo tik dėl iki arti rekordinių aukštumų esančio užimtumo. Prie to prisidėjo ne tik į šalį atvykę užsienio piliečiai, bet ir į šalį grįžę lietuviai.
Visgi, kitas itin svarbus dėmuo yra augančios pajamos – vidutinis darbo užmokesčio augimas siekia kiek daugiau nei 10 proc. Itin svarbia grupe čia išlieka jauni gyventojai, kurie ieško savo pirmojo būsto.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apie ketvirtadalis visų 30-39 amžiaus gyventojų šalyje uždirba daugiau nei 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Ir tai išlieka didžiausias pajamas gaunanti gyventojų grupė šalyje. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, į šią amžiaus grupę patenkantys asmenys dažniausia turi ir didžiausias būsto paskolas, kurios vidutiniškai siekia beveik 100 tūkst. eurų“, – teigia „Swedbank“ atstovė.
