Nekilnojamas turtas

Jei nesinaudoji nekilnojamuoju turtu, siūloma atleisti nuo rinkliavos už atliekų tvarkymą

Įstatyme siūloma numatyti, kad rinkliavą už atliekų tvarkymą reikėtų mokėti tik už tuos nekilnojamojo turto objektus, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga.

Tai siūlančią Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas ekspremjeras Algirdas Butkevičius.

Pasak jo, projektą parengti paskatino gyventojų skundai dėl privalomo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo, nors paslauga nesinaudojama.

 

„Įstatymo pataisų tikslas – nustatyti, kad rinkliavą už atliekų tvarkymą reikėtų mokėti tik už tuos nekilnojamojo turto objektus, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, ir nereiktų mokėti už tuos objektus, kuriais nesinaudojama ir kuriuose atliekų nėra, pvz., niekas negyvena, savininkai emigravę ir pan.“, – sako Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras A. Butkevičius.

Pasak jo, šiuo projektu nuo rinkliavos siūloma atleisti tik visiškai nenaudojamo turto savininkus, t. y. teikiamas pasiūlymas nesusijęs su mažai naudojamu turtu, pvz., sodų bendrijose.

Anot A. Butkevičiaus, rinkliava už atliekų tvarkymą yra dvinarė. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai, o kintamąją – tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dalies gali nemokėti nekilnojamojo turto objektų savininkai, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Teisės aktuose yra nustatyta tik viena išimtis, kuomet mokėti nereikia pastoviosios įmokos dalies, – tai už negyvenamus pastatus po avarijos.

 

„Išimčių tiems savininkams, kurie nesinaudoja turimu gyvenamuoju būstu, nėra nustatyta – jie bet kokiu atveju turi mokėti pastoviąją įmokos dalį. Ši problema itin aktuali iš Lietuvos emigravusiems gyventojams, taip pat paveldėto turto savininkams. Jei būstas kaimo vietovėje, tampa ypač sudėtinga jį parduoti, išnuomoti ar rasti, kas jame apsigyventų, todėl daugelis jų stovi tušti ir nenaudojami, atliekų tvarkymo paslauga nesinaudojama, o rinkliavą mokėti privalu“, – sako parlamentaras.

Esama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara neatitinka, jo nuomone, mažiausiai dviejų Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų kainodaros principų – proporcingumo ir „teršėjas moka“. „Proporcingumo principas reikalauja, kad rinkliava būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos. Principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti tas, kas atsakingas už jų susidarymą. Akivaizdu, kad esama kainodara šiuos principus pažeidžia“, – sako projekto iniciatorius Seimo narys A. Butkevičius.

Jo nuomone, priėmus teikiamą projektą, rinkliavos už atliekų tvarkymą nustatymas taptų teisingesnis, už paslaugą nebeturėtų mokėti tie, kurie ja nesinaudoja.

Politikas taip pat sutinka, kad, nenaudojamo nekilnojamojo turto savininkams nebemokant rinkliavos, galimas nežymus rinkliavos dydžio padidėjimas likusiems komunalinių atliekų turėtojams. „To galima išvengti didinant komunalinių atliekų tvarkymo įstaigų veiklos efektyvumą. Be to, žinant realų atliekų turėtojų skaičių, atliekų tvarkymo infrastruktūros ir aptarnavimo pajėgumai būtų plėtojami tikslingiau, pagal realų, o ne teorinį poreikį“, – sako A. Butkevičius.

Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.“

Įstatyme taip pat numatyta, kad „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“.

Pagal Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, „pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.“

Taip pat taisyklės nustato, kad „kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (…)“

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button