Vilniuje, Polocko gatvės 52 numeriu pažymėtas medinis pastatas ilgai badė praeivių akis. Prieš pusantro šimto metų statytas namas jau senai buvo paskelbtas avarinės būklės pastatu, o susmegęs karkasas ir sukrypę sienojai bylojo, kad greitai jis turės užleisti vietą kitam statiniui.
Visgi sužibo viltis ne tik pratęsti Polocko medinuko egzistavimą, bet jį vėl atgaivinti. „Vilniaus plano“ projektuotojai parengė šio pastato rekonstravimo projektą, o Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai ieškojo lėšų brangiai kainuojantiems medinio pastato restauravimo darbams.
Po dvejus metus trukusių darbų Polocko medinukas jau džiugina akis savo išore, o netrukus pakvies žmones užsukti ir į vidų – čia duris atvers Medinės miesto architektūros muziejus.
Vilniaus miesto savivaldybės parengtoje Vilniaus medinių pastatų išsaugojimo koncepcijoje Polocko gatvės medinukas užėmė svarbią vietą. Prieš restauravimą jame gyveno kelios šeimos, o vienas butas priklausė savivaldybei. Kai savivaldybė išpirko butus iš jų savininkų, visas pastatas tapo savivaldybės nuosavybe.
„Ėmėme svarstyti, kaip būtų galima jį restauruoti ir panaudoti visuomenės labui. Pasitaikė proga gauti Europos Sąjungos finansavimą rekonstruotame pastate įkurdinant Medinės miesto architektūros muziejų.
Mes ne tik parengėme rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektus, bet ir vykdėme rekonstravimo darbų projekto vykdymo priežiūrą. Polocko gatvės medinuką rekonstravo ir naujam gyvenimui prikėlė užsakovo, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos, pasirinktas rangovas bei visa eilė subrangovų“, – sako „Vilniaus planas“ projektų vadovas Vincas Brezgys.
3D modelis – prieš rekonstrukciją ir po jos
Kaip išties rekonstravimo metu pasikeitė Polocko gatvės medinukas, galima pamatyti pažvelgus į šio statinio 3D modelį, kurio pagalba buvo užfiksuota padėtis prieš pastato rekonstravimą. Pabaigus rekonstravimo darbus, planuojama pastatą vėl užfiksuoti taikant 3D modelį, kad galima būtų palyginti, kaip pastatas sugrįžo į savo pirminę būseną.
„Šiuo metu iš turimos medžiagos mes jau galime vizualiai sugretinti ir palyginti, kaip iš susmegusio medinuko šis namas virto akį traukiančiu pastatu. Tai išties vienas iš tų objektų, kuriame buvo ir smagu dirbti, ir rezultatas džiugina“, – sako V. Brezgys.
Prieš pradedant Polocko medinuko rekonstravimą, reikėjo įvertinti jo būklę. Išvalę pastato vidų ir pradėję ardomuosius konstrukcijų tyrimus specialistai pastebėjo, kad namo viduje yra papildomų vertingų elementų. Buvo aptikta dviguba medinių balkių perdanga bei daugiau nei šimto metų senumo sienų polichromija (ornamentinė sienų tapyba).
„Aptikome net kelis sienų polichromijos sluoksnius. Buvo atlikti polichrominiai tyrimai ir nuspręsta, ką daryti su vidine pastato apdaila, kuriuos ornamentinės sienų tapybos fragmentus restauruoti ir kaip juos eksponuoti“, – darbų pradžią prisimena V. Brezgys.
Apžiūrėję ir įvertinę Polocko gatvės medinuko sienojus, specialistai liko iš esmės patenkinti jų būkle. Beveik pusantro šimto metų pragulėję rąstai buvo gerai išsilaikę, tik keliose vietose, kur dėl prakiurusio stogo tekėjo vanduo, rąstai buvo papuvę. Tokias sienojų vietas teko protezuoti – supuvusias rąsto dalis pakeisti naujomis. Protezuojant rąstus meistrai naudojo tas pačias rąstų suleidimo technologijas, kaip ir statant ir rekonstruojant šį namą XIX-o amžiaus antroje pusėje.
Teko įveikti iškilusias problemas
Tam tikru iššūkiu restauruojant Polocko medinuką tapo į žemę gerokai susmegti spėjusio pastato atitiesinimas. Pamatavus detaliau, paaiškėjo, kad aukščio skirtumas tarp vieno ir kito namo kampo siekia net 60 centimetrų.
Pastatą reikėjo pakelti ant domkratų ir, padarius tvirtus pamatus, vėl jį nuleisti. Keliant rąstinį namą, pradėjo deformuotis lauko sienos ir vidaus pertvaros, todėl iškilo grėsmė prarasti viduje ant tinko išlikusią ornamentinę sienų tapybą.
„Tai išties tapo rimtu iššūkiu. Prieš keliant visos medinuko sienos buvo suvaržytos, sutvirtintos atatampomis, trosais, o langų angos užpildytos taip, kad keliant pastato sienos nesideformuotų. Dėl to mums pavyko išsaugoti daug sienų polichromijos fragmentų. Dalis jų jau restauruoti ir eksponuojami, dalis bus restauruoti vėliau“, – sako V. Brezgys.
„Vilniaus planas“ projektų vadovo teigimu, Polocko gatvės medinuko rekonstravimas gali tapti puikiu pavyzdžiu panašius projektus vykdyti svarstančioms savivaldybėms ar privatiems savininkams.
Vertingų medinių pastatų apstu
Pasak V. Brezgio, Vilniuje yra pakankamai daug medinių namų, ypač Šnipiškėse, Užupyje, Žvėryne. Jei niekas jais nesirūpins, šie pastatai tikrai sunyks. Rekonstravus Polocko gatvės medinuką, visuomenė kitomis akimis pamatė medinės architektūros grožį bei vertę Vilniaus mieste. Sulaukėme ne tik teigiamų atsiliepimų, bet ir medinių pastatų savininkų kreipimosi dėl patarimų.
„Susidomėjimas medinių pastatų rekonstravimo galimybėmis visgi jaučiamas. Tokių statinių savininkai klausinėja, kaip būtų galima restauruoti jų turimus pastatus ir kiek tai kainuotų. Restauruotinų vertingų medinių pastatų Lietuvoje apstu. Iš jų, galbūt, išskirčiau Staškūniškio dvaro medinį Ponų namą. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių XVIII amžiaus medinės dvarų architektūros pavyzdžių. Specialistų nuomone, šis statinys yra seniausias medinis dvaro sodybos pastatas Lietuvoje ir taip pat nusipelno būti kuo greičiau restauruotas bei pritaikytas kokiai nors paskirčiai“, – sako V. Brezgys.
