Nekilnojamas turtas

I. Šimonytė: visuotinis NT mokestis didintų savivaldybių pajamas

Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas.

Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį. 

„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė. 

 

„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė“, – sakė ji. 

Anot premjerės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą. 

„Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – argumentavo premjerė.

 

I. Šimonytės teigimu, Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, pateiks savo vertinimą dėl NT  mokesčio ir realu, jog diskusija dėl jo galėtų vykti Seime pavasario sesijoje. 

„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus“, – aiškino Vyriausybės vadovė. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus visuotinį nekomercinio NT mokestį mato kaip dar vieną vieną priemonę, mažinančią spekuliacines paskatas investuoti į NT.  

 

„Tai turėtų būti visuotinis, socialiai orientuotas NT mokestis. Jis būtų progresinis, o jo tarifas priklausytų nuo vertės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB vadovas.

„Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis galėtų sudaryti keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, toks mokestis būtų labiau simbolinis“, – pridūrė jis.  

Centrinis bankas skelbia pateikęs siūlymus, jog NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.

 

Pasak LB, šis mokestis turėtų būti progresinis – pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.

Savo ruožtu, už prabangų NT reikėtų susimokėti gerokai didesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar tūkstančiai eurų. 

Autoriai: Vytautas Budzinauskas, Remigijus Bielinskas

 
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
17 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Paulius
Paulius
6 dienas (-ų)

Man tai geriausiai atrodo transakcijos mokestis (ne pagrindiniam būstui), bet ir visuotinis irgi gerai – tik kad būtų progresinis. Bet koks skirtumas jeigu su tokiu drakonišku statybos leidimų išdavimu savivaldybėje mes einame Honkongo keliu?

grazulis
grazulis
6 dienas (-ų)

bandau suprasti kodėl žmogus už turtą, kuris iš esmės priklauso bankui turi mokėti mokestį valstybei? bankui per paskolos laikotarpį sumokama beveik pilna NT kaina kaip palūkanos, tai kas čia išlošia žmogus ar bankas? tai gal tegu bankai ir moka tuos mokesčius, o kai žmogus išmoka paskola ir turtas jau pilnai jo – savininkas.

faragarte
faragarte
6 dienas (-ų)

Pirmiau didinkite savivaldybių efektyvumą. Daugiau lėšų nepadės. Tik lopys neveikiančią aptarnaujančių įmonių sistemą. Realiai galima kalbėti apie mokesčius už laisvę. Geriau apmokestinkite nuo antro buto, namo ir t.t. Kitaip gaunasi kad nėra naudinga gyventi. Skatinkite profesinių sąjungų formavimąsi, skatinkite bendruomenę. Kaupikų oligarchų ir lopų tvarkytojų užteko. Ne kalba o politika ir lobistai tautą sužlugdys.

Jan
Jan
6 dienas (-ų)

Visi mokesciai prasideda po ne daug o po to kas metus auga ir auga

Ddf
Ddf
6 dienas (-ų)

Dar eilinis valdzios budas nuskurdinti visuomene. Mano guttas tai ne valstybes

Vaclovas
Vaclovas
5 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Ddf

Kaip suprantu, jei jūs vartojate šią sąvoką kaip atitikmenį “dobra”, tai ne visai teisingai. Nes tikroji “dobra” tai būtų pavyzdžiui baldai bute. O buto iš tiesų esate savininkas, tik žemė, ant ko jis pastatytas, nepriklauso. Tad gal tai ir nėra tikrasis turtas, bet ir ne “dobra”, kas yra nuomojamas rėžis su nuomotojui priklausančiais padargais (dobra), jei teisingai žinau.

Vaclovas
Vaclovas
5 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Vaclovas

*Nuomininkui – turėjau galvoje. Tiesa, nuomojamame rėžyje namas gali priklausyti nuomininkui (kurį, persikraustant, gali išsiardyti ir persivežti). Bet butai ir nuomojami sklypai praeityje – dobros – ne tas pats. Butas visgi yra nekilnojamas turtas, nesigilinant į smulkmenas. Štai ir gauni mokestį už nuosavybę 🙂 Kas juos mėgsta…

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button