Būsto įperkamumo tendencijos antrąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių sostinėse buvo skirtingos. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad ir Estijos sostinėje Taline, ir Latvijos sostinėje Rygoje per metus būsto įperkamumo indeksas nukrito beveik penkiais punktais, nes juose būsto kainos augo greičiau nei atlyginimai atskaičius mokesčius. Tuo tarpu Vilniuje indeksas ūgtelėjo daugiau nei 13 punktų, ir vilniečių galimybės įpirkti būstą tapo tokios pat, kaip ir Talino gyventojų.

„Taline vidutinės būsto kainos per metus augo 5,7 proc. iki 1953 EUR už vieną kvadratinį metrą, o naujų butų kainų augimas siekė net 11 procentų. Tuo tarpu atlyginimai atskaičius mokesčius Taline kilo gerokai lėčiau, todėl būstas darėsi sunkiau įperkamas. Indeksas nukrito iki 151, o laikotarpis, per kurį galima sutaupyti pradiniam įnašui, Estijos sostinėje pailgėjo iki 28 mėnesių“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Komentuodamas būsto rinkos situaciją Rygoje, V. Šimkus pabrėžia, kad Latvijos sostinėje tiek senos statybos, tiek naujų ir renovuotų butų kainų augimas įsibėgėjo − per metus jos augo dešimtadaliu.

Pasak ekonomisto, Rygoje būsto kainos yra pačios mažiausios tarp Baltijos šalių sostinių, ir vienas kvadratinis metras šioje sostinėje vidutiniškai kainuoja 1130 eurų. Būsto įperkamumo indeksas Rygoje šiuo metu yra didžiausias ir siekia net 182 punktus, nepaisant fakto, kad per metus jis traukėsi dėl lėtesnio atlyginimų augimo.

„Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotas vos 1 procentą siekęs būsto kainų augimas, ir tai nutiko tik dėl spartaus senos statybos butų kainų augimo. Tuo tarpu nauji butai sostinėje pigo, ir jų dalis sandorių struktūroje mažėjo. Tiesa, naujų butų rinka Vilniuje yra palyginti nepastovi ir labai priklausoma nuo tą periodą pabaigtų projektų, jų dydžio ir segmento“, − teigia V. Šimkus.

Dėl gana įtemptos darbo rinkos ir darbo mokesčių reformos vilniečių vidutinės pajamos atskaičius mokesčius augo net 13,4 proc., todėl būsto įperkamumas Vilniuje augo labai sparčiai ir indeksas pasiekė 144 punktus.

Kokį būstą renkasi Baltijos šalių sostinių gyventojai?

„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vertinant tik būsto kainas ir gyventojų atlyginimus gali atrodyti, jog Rygoje būstas, lyginant su Vilniumi ir Talinu, yra labai pigus. Visgi yra esminių kokybinių skirtumų, kurie atskleidžia realią būsto situaciją Baltijos šalių sostinėse.

„Vilniečiai gerokai dažniau nei kitų Baltijos sostinių gyventojai renkasi įsigyti naujos statybos būstą. Beveik 40 proc. visų būsto sandorių yra naujos statybos būsto įsigijimai, kurie vidutiniškai yra gerokai brangesni ir aukštesnės kokybės. Tuo tarpu Taline tik kas ketvirtas parduotas butas yra naujos statybos, o Rygos būsto rinkoje dominuoja prastos kokybės sovietiniai butai“, − sako V. Šimkus.

Jis taip pat akcentuoja tai, kad nors trečdalis Rygoje parduodamų butų yra nauji, dėl skirtingų statistinių apibrėžimų į šį segmentą įtraukiami ir renovuoti seni būstai. Todėl reali naujų butų dalis bendroje būsto struktūroje yra gerokai mažesnė.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, yra ir daugiau fundamentalių faktorių, kurie lemia kainų skirtumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje būsto paskolų palūkanos yra trečdaliu procentinio punkto mažesnės nei Estijoje ar Latvijoje, todėl galutinė būsto kaina Lietuvoje yra šiek tiek mažesnė tiems, kurie būstą įsigyja su paskola.

Skiriasi ir miestų demografija – Talino ir Vilniaus gyventojų skaičiui augant, būsto paklausą augina tiek vidinė šalies, tiek ir tarptautinė migracija. Tuo tarpu Rygos gyventojų skaičius vis dar traukiasi.

Kokių permainų būsto rinkoje laukti ateityje?

„Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad būsto įperkamumas visose Baltijos šalių sostinėse yra istorinėse aukštumose. „Nei vienoje iš sostinių būsto kainos negali pabėgti nuo fundamentalių veiksnių − kainų augimui įtakos turi didėjanti perkamoji galia, geri gyventojų lūkesčiai ir gana žemos palūkanos. Prognozuojame, kad artimiausiu metu būsto rinkos turėtų išlikti aktyvios visuose trijuose miestuose, ir tikėtinas nuosaikus kainų augimas“, − sako V. Šimkus.

Baltijos šalys yra vienos atviriausių prekybai Europos sąjungoje ir yra labiau pažeidžiamos dėl išorės sukrėtimų. Prekybos karai ir neaiški „Brexit“ pabaiga gali neigiamai paveikti eksportuojančius sektorius ir namų ūkių pasitikėjimą, taip sulėtinant ir būsto rinkos apsukas.

Tačiau, pasak „Swedbank“ ekonomisto, Baltijos šalys yra kaip niekada pasirengusios išorės sukrėtimams, todėl užimtumas išliks aukštas, o gyventojų perkamoji galia toliau augs, nors ir lėčiau. Net jei dėl išorės sukrėtimų ir būtų fiksuojamas neigiamas poveikis būsto rinkai, jis, tikėtina, būtų trumpas ir nežymus.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas šeimai tampa lengviau įperkamas.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist