Prasidėjęs šildymo sezonas kasmet sutinkamas dvejopais jausmais, nes šilumos trūkumas namuose „laužo kaulus“, tačiau ir kainuoja šis malonumas nemažai. Šiemet, dar labiau išaugus energetikos kainoms, mokėti reikės kur kas daugiau nei ankstesniais metais. Visgi sąskaitos už šildymą skirsis net kartais, priklausomai nuo gyvenamojo būsto. Jos, ekspertų teigimu, didžiausios bus „chruščiovkių, o mažiausios – A+ energinės klasės bei renovuotų namų šeimininkams.
Sąskaitos dydis priklauso nuo būsto tipo
Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Kęstutis Valančius kalbėdamas apie būsto tipus išskiria senus, renovuotus ir naujus pastatus. Išlaidos už skirtingų tipų namų šildymą skiriasi kasmet – daugiausia moka senų ir nerenovuotų būstų gyventojai, mažiausiai – butų naujuose namuose šeimininkai.
Kaip rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys, šiemet šildymo sąskaitos dydis, remiantis ankstesnių metų šilumos suvartojimo duomenimis, standartiniame, naujos statybos arba pilnai renovuotame 60 kv. m bute preliminariai sieks vos 25 eurus per mėnesį. Tuo tarpu senos statybos daugiabučiuose viršys net 80 eurų.
Mokslinininkas pažymi, kad galutinės sąskaitos dydį lemia nemažai faktorių, tačiau tai, ar namas yra naujas, ar senas, ar renovuotas, yra vieni esminių. Kuo būstas naujesnis ir kuo jo energinė klasė yra aukštesnė, tuo išlaidos už šildymą bus mažesnės.
„Suprantama, kad naujuose arba renovuotuose būstuose išlaidos už šilumą bus mažesnės. Pavyzdžiui, renovuotas daugiabutis, turintis C arba B energetinę klasę, suvartoja 2 kartus mažiau šilumos nei nerenovuotas, turintis E arba D energetinę klasę, tad ir išlaidos už šildymą yra daugiau nei 2 kartus mažesnės“, – aiškina mokslininkas.
Jis priduria, kad šilumos kaina priklauso ir nuo šilumos šaltinio, t.y. iš kur namas gauna šilumą: „Esant galimybei rinktis šilumos šaltinį, natūralu, kad vyksta skaičiavimai, kas labiau apsimoka. Kita vertus, reikia nepamiršti reikalavimų ir jų paisyti. Energinio naudingumo klasė apibrėžia ir galimus šilumos šaltinius“, – sako K. Valančius ir priduria, kad pasijungti prie šilumos tinklų yra patogiausias variantas. Tokiu būdu gaunamos šilumos kaina šiuo metu siekia apie 0,1 Eur/kWh, bet skiriasi priklausomai nuo miesto.
Investicija į naują namą – atsiperka
VĮ Registrų centro duomenimis, rugsėjį pirminėje rinkoje būstų buvo parduota mažiau lyginant su antrine – senesnės statybos pastatų – rinka. Tokia situacija, pasak Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovo Remigijaus Pletero, yra įprasta mat antrinė rinka yra kur kas didesnė, o vidutiniškai ir būstai joje pigesni, tačiau taip pat antrinėje rinkoje dominuoja žemesnę energetinę klasę turintys pastatai, kurių šiluminė varža dažniausiai yra prastesnė.
„Tuo tarpu visi nauji projektai pastatyti per pastaruosius kelerius metus mažiausiai turi A+ energinio naudingumo klasę. Į ją būsto pirkėjai šiuo metu atsižvelgia ne tik dėl būsto naujumo, šiuolaikiškų vidaus bei laisvalaikio erdvių, bet ir dėl brangstančių energetikos kainų, kurių sąskaitos įprastai yra mažesnės būtent naujesniuose pastatuose“, – sako R. Pleteras.
NT eksperto teigimu, seno, nerenovuoto pastato išorės siena praleidžia nuo 5 iki 10 kartų daugiau šilumos, todėl jutiminė temperatūra tokiuose namuose yra žema, o pastangos sušildyti tokį būstą atsieina labai brangiai.
„Senuose pastatuose žmonės paprasčiausiai, kaip dažnai sakoma, degina pinigus, todėl visai nenuostabu, kad naujakuriai labiau linkę ieškoti naujo, A+ energetinės klasės būsto“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
Jis priduria, kad nauji namai turi kitokius energijos taupymo standartus. Pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur šaltis laikosi ilgiau ir yra keliskart didesnis nei Lietuvoje žiemos metu, namų apšiltinimui, energijos eikvojimui yra skiriamas didelis dėmesys. Jų taikomos inžinerinės technologijos šiuolaikinių pastatų statybose yra aukščiausio lygio, patikrintos laiko ir atšiaurių oro sąlygų“, – sako NT ekspertas ir priduria, kad panašios technologijos taikomos ir Lietuvoje.
