Nekilnojamas turtas

Ekspertai: NT mokestis turėtų būti visuotinis, bet simbolinis

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai.

Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą. 

„Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti. Būtų postūmis žmonėms padaryti savo turto „higieną“ – ar tikrai jis jiems reikalingas“, – prognozavo M. Statulevičius.

 

Jo teigimu, šiam mokesčiui labiau tiktų ne NT, o infrastruktūros gerinimo pavadinimas, jį, be gyventojų, turėtų mokėti ir valstybė bei savivaldybės, kurių įmonės ir įstaigos, religinės bendruomenės, kitos organizacijos dabar nuo NT mokesčio atleistos. 

„Tai būtų proga peržiūrėti ar, pavyzdžiui, valstybės institucijoms reikia tiek nekilnojamo turto, nes kai reikia mokėti tik komunalinius mokesčius, tai mažiau skauda, o kai reikės mokėti ir NT mokestį, gal pagalvos, ar valdininkui reikia 30 kv. metrų kabineto, o gal verta optimizuotis, kaip tą yra padaręs verslas“, – teigė NT plėtros asociacijos vadovas.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, jog naujasis mokestis turėtų būti simbolinis – tarsi komunalinių mokesčių papildoma dedamoji, kuri galėtų sudaryti iki ketvirtadalio šių mokesčių sumos. 

 

„Tas mokestis niekada negali būti didelis, jis neturi gąsdinti gyventojų, nes kitaip atsiras tokių, kuriems jį bus sunku mokėti, o tada išimtys dar labiau padidins tą „gyvulių ūkį“ – nes sąžiningi sumokės, o nesąžiningi išvengs. Tuomet geriau jau visai jokio mokesčio, negu su išimtimis“, – pabrėžė ekonomistas.

Jo teigimu, jei šis mokestis būtų pavadintas ne NT, o, pavyzdžiui, infrastruktūros, ir būtų administruojamas ne valstybės, o konkrečios savivaldybės, tuomet žmonėms atsirastų papildoma motyvacija jį mokėti, be to, jie galėtų reikalauti, kad savivaldybės iš tiesų tvarkytų jų aplinką. 

„Savivaldybės gal tuomet mažiau pinigų skirtų „dainuojantiems fontanams“ ar kitokiems egzotiniams projektams, o daugiau – sporto aikštelių, parkų, skverų, automobilių krovimo aikštelių įrengimui“, – sakė ekonomistas. 

 

M. Statulevičius taip pat mano, kad NT mokestis turėtų atitekti konkrečios savivaldybės infrastruktūrai. Anot jo, mokestis tikriausiai nepristabdys NT rinkos plėtros, nes savivaldybės jį taikys diferencijuotai ir palaipsniui.

„Iš pradžių savivaldybės bus tikrai jautrios, atlaidžios, didelių tarifų greičiausiai nenustatys. Finansų ministerijos skaičiavimais, dabar yra surenkama apie 5 mln. eurų NT mokesčio iš fizinių asmenų, o padarius visuotinį tikimasi šią sumą padidinti iki 20 mln. ar 100 mln. eurų. Tai pirmais metais greičiausiai bus 20 mln. eurų, nes savivaldybės taikys mažus tarifus“, – mano M. Statulevičius.

Pasak Ž. Maurico, naujas mokestis, ypač jei jis bus didelis, dabartinio NT perkaitinimo nesureguliuos, bet gali sukelti atvirkštinį efektą – gali mažinti naujo būsto pasiūlą.

 

„Lietuvos miestuose vyrauja nefunkcionalūs sovietiniai daugiabučiai, todėl reikia statyti daugiau naujų namų, didinti pasiūlą, o tokie mokesčiai tik mažins kainą, kurią pirkėjas norės mokėti už įsigyjamą būstą, nes bus pasiskaičiuojama, kiek ateityje už NT reikės papildomai mokėti, tuo tarpu vystytojų kaštai dėl to nesumažės“, – sakė ekonomistas.

„Didelis visuotinis NT mokestis būtų Lietuvos tragedija, nes gal šiek tiek pristabdytų kainų augimą, bet sumažintų pasiūlą – būsto fondas nesikeis kaip turėtų, statybų sektorius stabtels ir tų pačių mokesčių būtų surenkama mažiau“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, jei NT visuotinai bus apmokestintas dideliu tarifu, tai padidins ir būsto, ir jo nuomos kainas. 

 

„Paradoksas, kad tos šalys, kurios turi įsivedusios didelius NT mokesčius, pavyzdžiui, Švedija, jos pakenkia ir nuomos rinkai, nes žmonės dar labiau perka NT ir ji dar labiau pakyla, nes sumažėja nuomos pasiūla“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas įžvelgia ir kitą blogybę – progresinis NT mokestis gali paskatinti vystytojus statyti mažesnio ploto būstą bei stumti į priemiesčius šeimas su vaikais.

„Jeigu mokesčiai bus skaičiuojami pagal kvadratūrą – kuo didesnis, tuo brangiau, o šeimoms su vaikais natūraliai reikia daugiau ploto, tai jos bus stumiamos iš miestų centrų į priemiesčius arba apskritai gali nuspręsti neturėti vaikų. Be to, vystytojai statys dar mažesnius butus reklamuodami, jog tokiam būstui nereikia mokėti NT mokesčio, nes jo plotas mažas“, – aiškino Ž. Mauricas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad visuotinį nekomercinio NT mokestį mato kaip dar vieną vieną priemonę, mažinančią spekuliacines paskatas investuoti į NT.

Jo teigimu, NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė teigiamai vertinanti tokį mokestį, o diskusijos dėl jo esą galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Šiemet iš būsto apmokestinimo planuojama gauti 7 mln. eurų pajamų, mokestį turėtų mokėti 12,6 tūkst. asmenų.

Autorius Remigijus Bielinskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
7 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button