Nekilnojamas turtas

Darbo erdvių iššūkiams senamiestyje spręsti specialistai siūlo konversiją

Nors centrinėje Vilniaus miesto dalyje susiformavusi didžiausia biurų pasiūla, tačiau aukščiausiai kartelę keliantiems verslams pasirinkimo vis dar stinga. Specialistų teigimu, sprendžiant svarbius būsimiems patalpų nuomininkams klausimus sostinės senamiestyje tenka įveikti nemenką kliūčių ruožą. Vienas iš sprendimų ieškant ir nekilnojamojo turto vystytojus, ir nuomininkus tenkinančių išeičių – konversija. 

Kaip pastebi vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas, nukreipę akis į Vilniaus senamiestį aukštos kokybės biurų nuomininkai susiduria su itin ribotu pasirinkimu.

„Kalbant apie išskirtinių ir modernių biurų segmentą senamiestyje, pasirinkimą riboja natūralūs veiksniai: paveldo reikalavimai, senųjų pastatų erdvių planavimo neatitikimas dabartiniams poreikiams, taip pat ir brangūs, o kartais paprasčiausiai neįmanomi parkavimo sprendimai. Todėl aukštai kartelę keliantiems verslams reikalingas galimybes užtikrinančius pastatus galime suskaičiuoti ant pirštų“, – teigia L. Savickas.

 

Ieško išskirtinių erdvių 

Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas akcentuoja, kad senamiestyje darbo erdvių dairosi išskirtinumo ir aiškaus identiteto galimybių ieškančios įmonės, kurių vadovai dažniausiai dar turi ir specifinių reikalavimų.

„Unikalumo ieškantys įmonių vadovai paprastai nenori keltis į bendrus biurų pastatus, nes juose nemato išskirtinumo. Jiems tai reiškia problemą save aiškiai identifikuoti, atskirti nuo kitų panašių bendrovių. Pavyzdžiui kūrybinės agentūros, kai kurios teisininkų ir advokatų bendrovės, verslo konsultantai dažnai save identifikuoja pasirinkdami išskirtinius pastatus senamiestyje, ant kurių galėtų pakabinti tik savo iškabą. Nesenas pavyzdys – bendrovės „E&Y“ paskelbimas apie savo biuro Vilniuje perkėlimą į „Paupio“ verslo kvartalą, rodantis išreikštą kompanijos išskirtinumą labai aiškiai apibrėžtoje unikalioje teritorijoje, kuri atitinka ir darbuotojų motyvavimo funkciją“, – dėsto M. Kulbokas.

 

L. Savicko pastebėjimu, toks pavyzdys įmonės vadovams yra sėkminga galimybė sujungti svarbiausius bendrovei ir jos klientams kriterijus. 

„Įmonių vadovai, gaudami labai aiškų jų vietos ir statuso apibrėžimą, tuo pačiu gali užsitikrinti ir tokius privalomus sprendimus, kaip aukšta pastatų įrengimo kokybė, modernūs technologiniai sprendimai, biuro eksploatavimo paslaugų paketas, užtikrintos parkavimo vietos klientams ir didesnis darbuotojų pasitenkinimas. Ypač tai pasakytina apie naujos statybos biurus, kurie leidžia išspręsti daugybę senamiesčiui būdingų problemų, susijusių su technologinėmis, parkavimo ir kitomis galimybėmis“, – išskiria ekspertas.

Anot L. Savicko, vystytojams svarbu užtikrinti ir kasdienius darbuotojų poreikius, todėl greta šiuolaikiškų biurų iš anksto numatomos erdvės maitinimo įstaigoms, įvairioms paslaugų bendrovėms ir parduotuvėms.

 

„Šiuolaikiškų įmonių darbuotojams laiko trūkumas formuoja poreikį viską turėti po ranka – tiek darbo, tiek laisvalaikio erdvės tampa neatsiejamomis viena nuo kitos“, – pažymi L. Savickas.

M. Kulbokas priduria, kad nekilnojamojo turto kompanijų, kurios vysto projektus senamiestyje ir greta jo, sėkmė priklauso nuo to, kiek jos išnaudos galimybę atliepti pagrindinius unikalių erdvių ieškančių bendrovių reikalavimus.

„Centrinėje Vilniaus dalyje vienas iš ryškesnių ir vis dar svarbių reikalavimų yra parkavimas. Tai yra logiškas reikalavimas, nes miesto centrinė dalis susiduria su disproporcija tarp parkavimo vietų poreikio ir pasiūlos. Kiti du svarbūs kriterijai: tvarumas, apimantis įvairius energetinio efektyvumo sprendimus, ir išmanumas, automatizuotomis pastatų valdymo technologijomis užtikrinantis didesnį biurų funkcionalumą. Su šiais trimis suformuotais kriterijais šiandien didžioji dalis verslo vadovų pradeda biuro paieškas: tiek senamiestyje, tiek kitose miesto vietose“, – atkreipia dėmesį M. Kulbokas.

 

Išsigelbėjimas – konversija

Anot M. Kulboko, didelė dalis šiuolaikiškų įmonių greta išskirtinumo paieškų turi ir kitą varančiąją jėgą renkantis biurų erdves – darbuotojų nuomonę.

„Tai yra viena dažniausių paskatų keisti biurą, sakyčiau, kad – tiesiog masinis sindromas. Tačiau jis logiškas dėl vienos paprastos priežasties: rinkoje darbuotojai jau įprato dirbti geromis arba net geriausiomis sąlygomis, kokias gali suteikti darbdavys, kuris taip pat mato, kad patogiai dirbdamas darbuotojas gali būti daug produktyvesnis. Todėl milžiniškos konkurencijos dėl kai kurių specialistų rinkoje kontekste biuras virsta solidžiai motyvuojančiu faktoriumi“, – atkreipia dėmesį specialistas.

 

M. Kulboko teigimu, problema yra tai, kad kai kuriuose biuruose miesto senamiestyje darbdaviai tiesiog fiziškai nebegali užtikrinti taip trokštamo modernumo.

„Senamiestyje nėra daug naujų biurų – dažniausiai tai yra tam tikra rekonstrukcija, kuri dėl  imperatyvių paveldo dalykų neleidžia pritaikyti tam tikrų išmanių sprendimų. O išmanūs technologiniai sprendimai, tokie, kaip aktyvios darbo vietos, kurias darbuotojas rezervuojasi iš anksto, susitikimų patalpų rezervavimas, įvairūs kiti funkcionalumo sprendimai yra norimi ir senamiesčio biuruose. Klientai reikalauja ne vien gražių sienų, bet kad biuras veiktų funkcionaliai ir būtų galima daryti daug sprendimų vienu metu“, – atskleidžia ekspertas.

Anot L. Savicko, vienas efektyviausių būdų spręsti šias problemas yra pramoninių patalpų sostinės centre konversija į šiuolaikines gyvenamąsias ir darbo erdves. 

„Šiuo metu Vilniuje įgyvendinamas „Architektūros parko“ planas, kurį vykdant bus konvertuota senamiesčio teritorija tarp Maironio gatvės ir Belmonto parko. Jo pirmajame ir svarbiausiame etape – „Paupio“ rajone – vien verslo reikmėms bus pastatyta 14 tūkst. kvadratinių   metrų ploto šiuolaikiškų pastatų, užtikrinančių visus darbdavių poreikius“, – pavyzdžiu argumentuoja L. Savickas.

Darbo vieta – tik senamiestyje

Kalbėdamas apie nuomininkus, L. Savickas išskiria senamiesčio bendruomenės įmones, kurios savo darbo erdvės kitose miesto dalyse neįsivaizduoja.

„Joms tai yra istoriškai susiklosčiusi situacija. Įvairios teisininkų, konsultantų, viešųjų ryšių specialistų ir panašios įmonės, dirbančios senamiestyje nuo pat įsikūrimo, savęs ne centre net neįsivaizduoja. Jų identitetas yra aiškiai suaugęs su šia miesto vieta. Tačiau tai nereiškia, kad jas tenkina bet kokios sąlygos. Rungdamiesi dėl darbuotojų darbdaviai patys užkėlė kartelę biurams, todėl senamiesčio verslų bendruomenėje taip pat stebima nuolatinė geresnės, patogesnės, modernesnės darbo erdvės paieška“, – teigia L. Savickas.

Jo pastebėjimu, besikeičianti verslo aplinka diktuoja ir naujus sostinės senamiestyje įsikūrusių įmonių poreikius.

„Daugelis verslų, siekdami turėti galimybę lanksčiau įgyvendinti savo poreikius, greitai prisitaikyti prie kintančios situacijos, pradedamų ar užbaigiamų projektų, ieško biurų, su įvairiomis bendradarbiavimo, susitikimų erdvėmis. Laiko taupymo faktorius lemia augantį mitybos, laisvalaikio, sveikatos paslaugų pasirinkimo aplink darbo erdves poreikį“, – vardina L. Savickas.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button