Nors Lietuvos ir Latvijos sostinės dažnai tapatinamos, naujų butų rinka Vilniuje ir Rygoje pakankamai ryškiai skiriasi – tiek dydžiu, tiek aktyvumu, tiek pirkėjų lūkesčiais.
Nors Ryga savo gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, o ekonominis lygis yra panašus, Lietuvos sostinėje pastaraisiais metais pastatoma kone dvigubai daugiau naujų butų.
„Palyginti su augančiu Vilniumi, Latvijos sostinė iš lėto traukiasi, daug žmonių išvyksta. Kadangi yra mažiau naujų projektų, naujas būstas sudaro mažesnę rinkos dalį, nei Lietuvoje“, – pagrindinius rinkos bruožus komentuoja Mindaugas Valuckas, UAB „Hanner“ vadovas Latvijoje.
Pasak jo, kainų lygis Rygoje yra aukštesnis, nei Vilniuje, tačiau tai visų pirma susiję su bene esminiu skirtumu tarp rinkų: Latvijos sostinėje, kaip ir absoliučioje daugumoje kitų Europos miestų, visi butai parduodami su pilna apdaila.
„Tokio fenomeno kaip Vilniuje vis dar populiarus buto pardavimas be apdailos, Rygoje nėra. Kita vertus, Lietuvoje taip pat populiarėja butai su pilna apdaila ar net su įrengimu, kai kuriuose projektuose jų dalis siekia 40 proc. Galima tikėtis, kad dėl šios priežasties ateityje naujų butų kainos Vilniuje ir Rygoje susilygins“, – sako M. Valuckas.
„Hanner“ Latvijos sostinėje plėtoja projektą „Jauna Teika“. Tai vienas pirmųjų daugiafunkcių biurų ir gyvenamųjų namų kvartalų Rygoje, kuriamas 7 ha teritorijoje. Pernai „Hanner“ šiame projekte pardavė 185 butus, daugiausiai iš visų plėtotojų Rygoje, ir pagal parduotų butų skaičių užėmė apie dešimtadalį rinkos.
Užsienio pirkėjai
Kitas ryškus Vilniaus ir Rygos rinkų skirtumas – gerokai aktyvesni pirkėjai iš užsienio, ypač – NVS šalių.
„Taip susiklostė dėl istorinių aplinkybių – Ryga tarp Rusijos gyventojų buvo populiariausia iš Baltijos šalių sostinių dar sovietmečiu, be to, didžioji dalis žmonių čia iki šiol kalba ir rusų kalba“, – sako M. Valuckas.
Nors oficialios statistikos nėra, praktika rodo, kad,
panašiai kaip ir Vilniuje, apie 20–30 proc. visos naujų butų rinkos sandorių
sudaro pirkėjai, perkantys būstus kaip investiciją.
