„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8% (2022 metų sausį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,5% (2022 metų sausį metinis augimas siekė 22,6%).
2022 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.142 Eur (+20 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,8%, 0,4%, 0,9% ir 0,4% butų kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.495 Eur (+11 Eur/m²), 1.414 Eur (+6 Eur/m²), 965 Eur (+9 Eur/m²) ir 931 Eur (+4 Eur/m²).
Per metus (2022 metų vasario mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,9%, Kaune – 23,7%, Klaipėdoje – 18,6%, Šiauliuose – 19,3% ir Panevėžyje – 17,2%.
„Šių metų vasarį ir toliau fiksavome augančias butų pardavimo kainas šalies didmiesčiuose, tačiau vasario 24 dieną prasidėję Rusijos karo veiksmai Ukrainoje kelia itin daug klausimų dėl tolimesnės pasaulio ir mūsų šalies ekonomikos raidos bei atskirų ūkio sektorių perspektyvų. Ne išimtis ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinka. Akivaizdu, kad naujausi turimi duomenys dar negali parodyti besikeičiančios geopolitinės situacijos įtakos nekilnojamojo turto rinkai.
VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo 6% didesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Ypač svarbu išskirti sudarytus butų sandorius pagal jų statybos metus, kadangi tai išsamiau apibūdina bendrą rinkos situaciją. Pavyzdžiui, šių metų vasario mėnesį Vilniuje buvo įregistruota santykinai daug naujesnės statybos butų sandorių (ne senesniuose kaip 2 metų pastatuose) – trečdaliu daugiau nei jų buvo registruojama vidutiniškai per mėnesį 2021 metais. Tuo tarpu senesniuose pastatuose įregistruotų butų įsigijimo sandorių skaičius šių metų vasario mėnesį yra 6% mažesnis nei prieš metus. Taigi, bendri šalies sostinės butų rinkos aktyvumo duomenys buvo aukšti ir dėl naujos statybos butų pirkimo pardavimo sutarčių įregistravimo, dėl kurių įsigijimo jau buvo susitarta daug anksčiau (2020-2021 metais).
Kadangi kituose šalies didmiesčiuose naujos statybos butų dalis yra daug mažesnė nei Vilniuje, bendras rinkos aktyvumo rodiklis nėra toks priklausomas nuo naujuose projektuose sudarytų butų sandorių skaičiaus. Pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų vasario mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu, atitinkamai užfiksuotas 32% ir 16% sandorių skaičiaus sumažėjimas.
Šių metų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje galėjome stebėti įvairias pirkėjų reakcijas į sparčiai besikeičiančią geopolitinę ir ekonominę situaciją, kurių metu dalis pirkėjų atidėjo arba atšaukė sprendimą dėl būsto įsigijimo. Šiuo metu dar sudėtinga įvertinti kaip keičiasi būsto pirkėjų nuotaikos dėl įvykių Ukrainoje. Aiškesnį rinkos vaizdą turėsime matydami kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenis. Todėl šiuo metu būsto kainų raidos prognozės yra sunkiai įmanomos, kadangi joms dar nėra tvirtesnio pagrindo tiek dėl dar nepakankamos statistikos, tiek ir dėl pačios geopolitinės situacijos neprognozuojamumo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
