Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje įregistruota 17,3 tūkst. butų pardavimo sandorių. Palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu butų pardavimas sumažėjo 11 procentų. Pernai per tą patį laikotarpį parduota 19,5 tūkst. butų.
Aktyviausia rinka Vilniuje
Daugiau nei trečdalis butų parduota Vilniuje. Per pirmąjį šių metų pusmetį registrų centre įregistruota 6,2 tūkst. butų pardavimų. Kas trečias sostinėje parduodamas butas yra naujos statybos.
Palyginti su 2021-aisiais, butų pardavimas sumažėjo 14 procentų. Tarp didžiausių miestų Vilniuje šiais metais butai perkami aktyviausiai. Kaune ir Klaipėdoje sandorių skaičius sumažėjo 18 procentų.
Sostinėje aktyviausiai butai buvo perkami kovo ir balandžio mėnesiais. Vien tik per šių metų birželio mėnesį – 3,1 tūkst., arba 12 proc. mažiau nei 2021 metų birželį, bet 7 proc. daugiau nei šių metų gegužę. Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI) duomenimis, 2022 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 3,5 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2 308 eurų. Palyginti su 2021-aisiais, šiemet birželio mėnesį už Vilniuje parduodamus butus buvo mokama 23,4 proc. daugiau.
Kainų augimą skatina infliacija, atsiradęs infrastruktūros mokestis, miesto rajono, kuriame yra būstas, patrauklumas ir, be abejo, išaugę ir vis dar augantys statybų kaštai, atsiliepiantys ir būsto pasiūlai. „Nekilnojamojo turto vystytojai dabar net nežino, už kiek pastatys būstą, nes visiškai neaišku, kiek per tą laiką pabrangs statybinės medžiagos, kiek padidės kitos išlaidos. Todėl daugelis jų, kol neužsitikrina visų medžiagų tiekimo sutartomis kainomis, kol nemato išlaidų krepšelio, tol nepradeda pardavinėti. Juk viskas brangsta ne mėnesiais, o dienomis“, – pažymi nekilnojamojo turto ekspertas Marius Čiulada.
Toks būsto paradavimų pristabdymas gali neigiamai atsiliepti nekilnojamojo turto rinkai – po kurio laiko gali susiformuoti pasiūlos trūkumas. Nekilnojamojo turto plėtros projektų įgyvendinimą stabdo ir sostinėje stringantis statybos leidimų išdavimas.
Paklausūs pigesni ir mažesni butai
Tačiau, kaip skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Inreal“, 2022-aisiais metais vilniečiai aktyviausiai perka pigesnius ir mažesnio ploto būstus. Populiariausi yra dviejų kambarių butai. Jų pardavimas sudaro beveik pusę sandorių. Vidutinis įsigyjamo buto plotas – apie 48 kv. m. Per antrąjį 2022 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, beveik padvigubėjo, tad galima teigti, kad išpopuliarėjo ir 1 kambario butai Vilniuje, bet, skirtingai nei praėjusiais metais, kai 1 kambario buto plotas buvo 30–35 kv. m, šiemet orientuojamasi į mažiausią plotą. Toks pokytis siejamas su keliomis priežastimis. Viena jų – sparčiais tempais augančios maisto produktų, degalų kainos, brangstanti elektra, šildymas, kitos komunalinės paslaugos, verčiančios žmones kritiškiau įvertinti savo finansines galimybes.
Kita priežastis – pasikeitęs požiūris į būsto tarnavimo laiką. Jei anksčiau žmonės rinkdavosi butą visam gyvenimui, pastaruoju metu vis daugiau šeimų, ypač jaunų, butą perka įvertindami esamas galimybes ir turimą biudžetą, galvodami vėliau įsigyti erdvesnį ar kitoje vietoje esantį gyvenamąjį plotą.
Be to, pigesni ir mažesnio ploto butai vis dar yra viena populiariausių lietuvių investicijų – butas perkamas ne gyvenimui, o kaip priemonė pajamoms gauti.
Rinkoje – naujos tendencijos
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi dar vieną rinkos pokytį – skirtingai nuo ankstesnių metų, vis daugiau žmonių, ypač jaunimas, ieško įrengtų butų, į kuriuos bereikėtų susivežti tik baldus. Kitas pokytis, jei anksčiau beveik visiškai nebūdavo parduodami prabangiai įrengti butai, nes išskirtinę aplinką žmonės kurdavosi sau, dabar jau pardavime tokių butų atsiranda. Ir tai rodo atsirandančią naują tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje – atsiranda paklausa prabangiai įrengtiems butams.
