Lietuvoje būsto kainos – vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Gerokai aukštesnės nei Latvijoje ir panašios kaip Estijoje. Tiesa, lietuviai pirkėjai nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau žingsnis po žingsnio auga, lietuviai tiki, kad augimas sustos. Kas aštuntas lietuvis sako, kad būsto kainos nuo šiol netgi mažės.
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis ir „Luminor“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė plačiau pakomentavo LNK žurnalistams apie situaciją rinkoje ir kas mūsų laukia ateityje.
Raimondas Reginis: Žvelgiant į pastarųjų mėnesių statistiką galima pasidžiaugti, kad yra daugiau pozityvumo būsto rinkoje. Jeigu kalbėti apie visą Lietuvą, apie būstus, apie namus, butus, tai matome, kad aktyvumas yra augantis. Tai yra svarbiausia žinutė. Reikia prisiminti, kad rinka buvo neigiamoje zonoje pastaruosius 2,5 metų. Pagaliau nuo metų vidurio fiksuojame rinkos atsigavimą, kai sandorių registruojama daugiau negu prieš metus.
– Su kuo tai galima būtų sieti? Kodėl didžiausias atsigavimas spalio mėnesį?
Raimondas Reginis: Buvo pakankamai ilga pertrauka, pirkėjai buvo suvaržyti didelės infliacijos ir ypatingai išaugusių palūkanų, tai daliai žmonių neleido galvoti apie būsto įsigijimą, kiti atidėjo šiuos planus. Dabar matome, kad po truputėlį, kai pradėjo palūkanos mažėti, infliacija jau suvaldyta ir yra labai nedidelė, pirkėjai po truputį nuo metų vidurio sugrįžta į rinką ir ypatingai išsiskyrė spalio mėnuo. Šuolis yra pakankamai ženklus.
– Ar galima sakyti, kad žaidžiant šitą nekilnojamo turto žaidimą, daugiau kozirių yra pirkėjų rankose?
Raimondas Reginis: Rinka po truputėlį rodo atsigavimo ženklus, bet laikas pirkėjams dar yra išties dėkingas. Per praėjusius 2-3 metus pirkėjai galėjo rinktis ir diktuoti savo sąlygas pardavėjams. Tai dabartinė situacija, kai rinka dar nėra pilnai atsigavusi, yra naudinga pirkėjams, kadangi jų derybinė pozicija yra daug dėkingesnė negu pardavėjų.
– Ar būsto kaina auga, išlieka stabilios ar mažėja? Kaip yra dabar?
Raimondas Reginis: Per pastaruosius dvejus metus kainų augimas yra labai nedidelis. Jeigu kalbėti apie šalies didmiesčius, apie butus, namus, tai matome, kad augimas išliko, kainos nemažėjo visą šitą laikotarpį. Bet tas augimas yra labai nedidelis. Prognozuojame, kad šiais metais turėsime vieną mažiausių vidutinį metinį augimą.
– Kodėl labiausiai ūgtelėjo būsto kaina Kaune?
Raimondas Reginis: Jeigu žiūrėti į skaičius pagal miestus, tai pamatysime, kad kelios dešimtosios paaugo viename mieste, paaugo kitam… Miestai keičiasi pozicijomis, nėra kažkokio išskirtinio miesto ar regiono, kur kainos augtų sparčiau arba augtų lėčiau. Augimo tempas yra labai panašus per visą šalį.
– Bankas „Luminor“ atliko apklausą, kurioje dalyvavo daugiau negu 3 tūkstančių žmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Ką apklausa parodė? Kokie jūsų duomenys?
Indrė Baltrušaitienė: Pirmas Lietuvos išskirtinumas yra tas, kad tik 39 procentai lietuvių tikisi, kad tos kainos kils, ne tai, kad tikisi, bet mano, kad kainos kils. Kai Estijoje, kur kainos ir pirminės, ir antrinės rinkos gan panašios, ten 54 procentai žmonių tiki, kad tos kainos vis dar augs. Toks pagrindinis skirtumas yra tarp mūsų. Ir dar, kad maždaug ketvirtadalis žmonių jau ketina ir planuoja per artimiausius trejus metus imti būsto paskolą.
– Latviai perka gerokai pigiau, ypač antrinėje rinkoje. Kokia situacija Estijoje?
Indrė Baltrušaitienė: Estijoje labai panaši situacija kaip Lietuvoje. Daugelis žmonių dabar jau ir Lietuvoje vis labiau žiūri į antrinę rinką, gal būt dėl to, kad yra poreikis nupirkti jau pastatytą ir matyti pastatytą būstą.
– Nemalonu matyti tokius kainų skirtumus tarp Lietuvos ir Latvijos. Mes gyvenam kaip estai, algos dar visai ne estiškos. Latvijoje antrinėje rinkoje kvadrato kaina 1 tūkstantis, Lietuvoje kaina yra daugiau negu dvigubai didesnė. Kas čia yra? Pas mus žemė brangesnė, statybinės medžiagos brangiau kainuoja? Ar žmonės už daugiau dirba?
Raimondas Reginis: Į šį klausimą sunku atsakyti paprastai, jis toks kompleksinis, tęsiasi dar nuo pastarosios finansinės krizės. Bet, taip, teisingai, pavyzdžiui, už standartinį būstą Vilniuje, senos statybos daugiabutyje, 2 kambarių butą, pirkėjai šiuo metu vidutiniškai moka apie 2 tūkstančius eurų už kvadratinį metrą.
– Brangiau negu Rygoje?
Raimondas Reginis: Taip, Rygoje apie 1000 erų. Tas skirtumas yra akivaizdus, tačiau reikia prisiminti, kad tas senas fondas Rygoje yra daug didesnis negu Lietuvoje, statybų pastaruoju metu ten buvo daug mažiau ir Latvija bei Estija neturėjo tokio atsigavimo po finansinės krizės ir taip kainų neužsiaugino. Mes nuėjome labai toli į priekį. Kažkada Ryga buvo pats brangiausias miestas. Jeigu kalbėti apie kainas, dabar yra pats pigiausias miestas. Jeigu norite įperkamo būsto, tai dairykitės į Rygą.
– Ar tai rodo, kad Vilnius tapo labai patrauklus?
Raimondas Reginis: Taip, ir tai matome pagal gyventojų statistiką. Matome, kad pastaruosius 10 metų gyventojų skaičius Rygoje mažėja, tuo tarpu Vilniuje auga. Greitu laiku Latvijos statistikos departamentas paskelbs naujausius duomenis. Tikėtina, kad tada pamatysime, kad Vilnius yra didžiausias miestas Baltijos šalyse.
– Ekspertai sako, kad po kelių metų būstas bus sunkiai įperkamas ir kainos turi gerokai šoktelėti. Tuo tarpu lietuviai atrodo tokius rožinius akinius užsidėję ir laukia pigimo, kuris nelabai logiškas atrodo rinkoje. Kaip čia yra?
Indrė Baltrušaitienė: Nėra taip, kad jie laukia pigimo. Jie supranta, pritaria ekspertams, kad tos kainos veikiausiai kils. Bet mes įtariam, kad per tuos penkerius metus, kai kainos labai smarkiai kilo į viršų, žmonės jau yra pavargę ir jie tikisi, kad jau stabilizuosis, jau pagaliau bus galima nusipirkti būstą už normalią kainą.
– Ar tikisi, kad čia jau yra riba ir aukščiau nebekils?
Indrė Baltrušaitienė: Taip, tie 39 procentai yra tie, kurie sako, kad jau gana, čia jau yra riba ir dabar mes nemanome, kad daugiau kils.
Būstas yra kažkas panašaus į Bitkoina, čia žiūrėk m2 4000, o po dešimties metu bus jau 10 000. Laukti? Ko laukti, reikia bűsto imi paskola ir perki. Geriausias laikas pirkti yra dabar.