Nekilnojamas turtas

Bus ieškoma modelio Lietuvai, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

Nemaža dalis stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų, statytų prieš 50 ir daugiau metų, taip nusidėvėjo, kad jų atnaujinti didinant energinį efektyvumą ir vizualinę kokybę nebeapsimoka. Tokius miegamuosius rajonus, ir ne po vieną, turi visi šalies miestai. Reikia apsispręsti, kaip juos pertvarkysime artimiausioje ateityje – griausime ar perstatysime.

Todėl Aplinkos ministerija šiais metais planuoja užsakyti galimybių studiją pastatų perstatymo ir gyvenamųjų kvartalų konversijos tais atvejais, kai juos atnaujinti neprasminga. Studiją parengtų nepriklausomi ekspertai ar institucijos, įvertinę gerąją kitų valstybių praktiką.

Šiuo metu paskelbta išankstinė rinkos dalyvių konsultacija dėl perkamos galimybių studijos techninės specifikacijos patikslinimo.

 

Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje šis praeities palikimas naujam gyvenimui dažniausiai prikeliamas pasirenkant konversijos kelią, kai dalis blogiausios būklės pastatų nugriaunami ir jų vietoje statomi nauji, likusieji perstatomi, iš naujo pertvarkoma visa gyvenamoji teritorija, joje esanti infrastruktūra. Vienur šiuos projektus įgyvendina savivaldybės, kitur nekilnojamojo turto vystytojai.

Numatoma, kad rengiant studiją būtų pasiūlytas modelis, kaip galėtų vykti šis procesas ir konkretūs sprendimai, kaip padidinti pastatų energinį efektyvumą tose vietovėse, kuriose senus pastatus renovuoti nėra ekonomiškai efektyvu.

Kartu joje būtų apžvelgta ir išanalizuota mažiausiai trijų užsienio šalių, turinčių panašų Lietuvai statinių ir žemės nuosavybės teisinį reguliavimą, pastatų perstatymo, gyvenamųjų kvartalų konversijos schemas, patirtis – teisinis reguliavimas, teigiami ir neigiami aspektai, galimos problemos ir kt.

 

Taip pat įvertinta galima nauda ir rizika perstatymo ar konversijos projektuose dalyvaujančioms savivaldybėms, verslui, aptarta, koks turėtų būti jų indėlis, finansavimo šaltiniai, kokie verslo modeliai skatintų investuoti ne tik į pastatų statybą, bet ir viešųjų erdvių sutvarkymą ar jų įrengimą. Reikės numatyti, kaip užtikrinti būstų savininkų teises.

Galimybių studija turėtų ieškoti sąlyčio taškų ir įkvėpta Žaliojo kurso Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva, kuri ragina integruoti naujas idėjas ir technologijas, siekiant tvaraus miestų vystymo, ieškoti patrauklių ir estetiškų sprendimų, kuriant naujos kokybės architektūrą ir urbanistinę aplinką.

Lietuvoje iki šiol įgyvendintos konversijos tik buvusiose pramoninėse teritorijose, Vilniuje tokiose kaip Paupys, buvusi Grąžtų gamykla Naujamiestyje. Klaipėdoje vystoma buvusios „Laivitės“ įmonės pramoninės – gamybinės teritorijos konversija į visuomeninių, administracinių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų kvartalą. Panašių pavyzdžių yra ir kituose miestuose.

 

Tuo metu kompleksinio gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo projektų kol kas neturime, nors poreikis yra nemažas. Vien tik sostinėje susidėvėjusiais, nekokybiškais, nebeatitinkančias šių dienų poreikių daugiabučiais apstatyta ir Savanorių prospekto teritorija, ir dalis Naujamiesčio, Žirmūnų, Lazdynų.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
22 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
9 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Pilietis

Jei man duotu mainais buta uz buta naujame name toje pat vietoje arba sumoketu daugiau nei rinkos kaina pvz ir dar 10-15% papildomai tai parduociau savo buta. Vistiek jei griaus tiketina statys didesnius namus, tai vietoje 5 aukstu bus koks 9 aukstu tai statytojui vistiek apsimokes. Siaip ideja max gera tik reik saziningai atlyginti uz turta, nes jei pasiulys maziau ar rinkos kaina sumoketi ir viskas tai niekas neparduos ir niekas nesikraustys. Mano penkiaauksti dar dar ir tai atrodo jau senas, bet esu buves kituose pastatuose kur nu garbes zodis bomzynas grynas, sienos atrodo aptriestos, isdauzytos, apypaisytos, laiptai isbyreje, viskas… Skaityti daugiau

Vilnietė

Iš prestižinių rajonų į prastesnius bus iškeldinti gyventojai…

Brendis

Visų pirma prieš perkant galimybių studijas reikėtų išsiaiškinti ar valstybė pakels tokia finansinę našta, Lietuva nėra Skandinavijos šalys, ar Vokietija, o jeigu bus atlikta galimybių studija ir viskas numesta ant gyventojų pečių, tai yra tik tuščias burbulas, tokių nugyventu rajonų konvencija, ar transformacija kainuoja labai brangiai.

Bob

Tai ir yra vienas iš galimybių studijos tikslų 🙂 Bet labai priklauso nuo atliktos analizės kokybės, nes didžioji dalis tokių studijų – bakalaurinio darbo lygio, tiesiog pinigų įsisavinimo įrankis. Tik nelabai aišku – kas šią studiją užsakė?

Brendis

Nors ir ne į temą, bet galimybių studija, dėl tramvajaus buvo užsakiusi Klaipėdos miesto savivaldybė, sumokėjo pusę lemono, nors jau iš anksto žinojo, kaip bus, čia manau yra tas pats, faktas tas, kad pinigų net keliams tvarkyti nėra, taigi Vms yra parengusi skambiai pristatytą projektą miestas + kuris jau dulka stalciuose, tai tik eilinis piaras, neturintis jokios logikos

NATURALUS APSILEIDIMAS

TIE RAJONAI NATURALIAI SUGRIUS BENT JAU VILNIUJE….

Tatjana

Šie namai daugiausia išnuomoti iki 60 proc. savininkai nesidomi jų priežiūra ,tik “spaudžia likusias sultis”. čia pirmiausia reiktų atkreipt dėmesį. O už aplaidumą ir godumą-moka visi gyventojai-tai neteisinga

Brendis

Pats gyventojas yra atsakingas už aplinka ir būstą kuriame gyvena, turi būti reglamentuoti teisės aktai, nesitvarkai, moki baudas, todėl yra skirtumas tarp Lietuvos ir vakarų Europos, čia dažnas atsakymas nėra pinigų, todėl tokia situacija, vizualinis tokių rajonų skurdas

Pop

Visiškai teisingai 🙂 Lietuvos sovietiniai rajonai atrodo baisiau nei vargingesnių šalių miegamieji rajonai/suburbs

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button