Lietuvos architektų rūmai teisme ginčija Vilniaus valdžios galimybes kai kuriems nekilnojamojo turto projektams taikyti išskirtines sąlygas. Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis tvirtina, jog ši iniciatyva nukreipta prieš Konstitucijos prospekte planuojamą statyti kompleksą.
Tuo metu teisininkai atkreipia dėmesį, jog tai gali sukurti precendentą, panašų į Neringos, kur dalis statinių pripažinti nelegaliais.
Architektų rūmai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekdami, kad Vilniaus bendrojo plano nuostata, pagal kurią, miesto tarybai pritarus, gali būti keičiamas užstatymo reglamentas kai kuriuose sklypuose, būtų pripažinta neteisėta. Tokį sprendimą miesto taryba gali priimti jeigu yra viešasis interesas ar ypatinga urbanistinė situacija. Nuostata galioja nuo 2007 metų patvirtintame sostinės bendrajame plane, kuris galioja, kol rengiamas naujas planas.
Šiemet, pasinaudojant šia nuostata, didesnį užstatymo aukštį taryba leido nustatyti 50 mln. eurų vertės architekto Danielio Libeskindo suprojektuotam komerciniam kompleksui Konstitucijos prospekte bei 320 mln. eurų vertės naujai Vilniaus kogeneracinės jėgainei Jočionių gatvėje.
Anot architektų, tarybai nusprendus leisti statyti didesnį ar aukštesnį pastatą, nei konkrečioje teritorijoje numato bendrasis planas, iš proceso eliminuojama visuomenė, todėl pažeidžiamas viešasis interesas.
M. Pakalnis tvirtina, jog visuomenė į teritorijų planavimo procesą yra įtraukiama rengiant tolesnius dokumentus plėtrai. Jis mano, jog šis skundas tikriausiai nukreiptas prieš Konstitucijos prospekte planuojamą komercinio komplekso projektą.
Tuo metu advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas Simas Paukštys BNS aiškina, kad tokios nuostatos pripažinimas neteisėta sukurtų neigiamų pasekmių miestui. Kita vertus, nuostata, anot jo, galėtų būti suformuluota konkrečiau.
Architektų rūmai: iš proceso eliminuojama visuomenė
Pasak Architektų rūmų pirmininkės Daivos Bakšienės, bendrojo plano nuostata, suteikianti teisę miesto tarybai spręsti dėl išskirtinių sąlygų konkrečiam projektui, pažeidžia viešąjį interesą, nes teritorijų planavimo procese nedalyvauja visuomenė.
„Teritorijų planavimo įstatyme nurodoma, kad viešojo intereso planuojant teritorijas dalis – visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus. Tad minėta (bendrojo plano – BNS) nuostata labai tiesiogiai pažeidžia viešąjį interesą, tą visuomenės dalyvavimą eliminuodama. Svarbu ir tai, kad ši nuostata sudaro sąlygas pažeisti kitus visuomenės interesus, nes nedalyvaujant visuomenei, specialistams bei institucijoms, kyla rizika neįvertinti visų visuomenės poreikių ir neužtikrinti darnaus jų balanso“, – BNS sakė ji.
D. Bakšienės teigimu, sprendimą kreiptis į teismą priėmė rūmų taryba, išanalizavusi įvairius atvejus. Ji neigė, kad architektams užkliuvo koks nors konkretus projektas.
Architektų rūmų pirmininkė sakė, jog nors kol kas galimybė taikyti išimtis projektams miesto politikų pritarimu numatyta tik sostinėje, tačiau kitos savivaldybės taip pat svarsto imtis panašios praktikos.
„Tenka išgirsti, jog esant tokiam precedentui, apie tai kalba ir svarsto ir kitos savivaldybės. Norėdami užkirsti kelią galimai neteisėtos praktikos plitimui, taip pat jos perkėlimui į naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą, rūmai ir kreipėsi į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti minėtos nuostatos teisėtumą. Turėdami aiškų teismo atsakymą, rūmai galėtų teikti pagrįstus siūlymus rengiamiems bendriesiems planams ar jų pakeitimams“, – teigė D. Bakšienė.
Ji negalėjo pasakyti, kiek jau įgyvendintų ir planuojamų projektų sostinėje galėtų paliesti neigiamas teismo sprendimas.
„Teismo sprendimas galėtų įvardinti bei nurodyti aiškią kryptį visoje Lietuvoje vykdomiems plėtros procesams. Patikrinus teisme, gavus oficialų atsakymą, galėtume teikti savo rekomendacijas ne tik Vilniaus, bet ir visoms kitoms savivaldybėms, siekdami užtikrinti skaidrų teritorijų planavimą“, – teigė rūmų pirmininkė.
Pasak D. Bakšienės, rūmai iniciatyvos ėmėsi iškart, kai jiems tokią galimybę suteikė įsigaliojęs Architektūros įstatymas – šį lapkritį.
M. Pakalnis: kreipiantis į tarybą – viešumo daugiau
Sostinės vyriausiasis architektas stebėjosi, jog Architektų rūmai, vos tik gavę įgaliojimus nusprendė ginčyti baigiančio galioti Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatą. Anot M. Pakalnio, šia nuostata naudojamasi retai, todėl jam akivaizdu, kad architektų iniciatyva susijusi su konkrečiu projektu.
„Man architektų kreipimasis (į teismą – BNS), kai baigiamas rengi naujas bendrasis planas, yra šiek tiek keistokas. Ir matau jame tam tikrą interesą nukreiptą prieš konkrečius projektus. Mes akivaizdžiai matome, kad tai greičiausiai susieta su projektu „K18B“. Man atrodo, jog yra svarbesnių dalykų, dėl kurių buvo galima kreiptis dėl išaiškinimo. Architektų sąjunga dalyvavo konkurse – tai tie patys žmonės. Man keista, kad pirmas (veiklą pradėjusių rūmų – BNS) darbas buvo žlugdyti konkretų projektą“, – BNS sakė jis.
M. Pakalnio nuomone, tarybai sprendžiant dėl išskirtinių sąlygų konkrečiam projektui, visuomenė nėra eliminuojama iš teritorijų planavimo proceso.
„Tikrai netiesa. Pavyzdžiui, paimkime „K18B“ atvejį: dabar dar rengiamas ir detalusis planas, kuris pilnai užtikrina viešumo procedūrą. Jau negali niekas sakyti, kad kai atėjome į tarybą, viešumo procedūrų buvo per mažai. Priešingai! Pažiūrėkime dabar, kas vyksta Teritorijų planavimo ir derinimo informacinėje sistemoje, kur elektroniniu būdu derinami detalieji planai – tą žino tik labai nedaug žmonių ir tas viešumas tikrai nukenčia. Tuo tarpu šiuo atveju žinojo visi. Tai viešumo prasme mes padarėme daugiau negu reikia“, – aiškino jis.
Miesto vyriausiojo architekto teigimu, bendrojo plano nuostata naudojamasi retai. Pastaruoju metu taip taryba palaimino „K18B“ ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektus.
„Kitas (naujas – BNS) projektas – šiukšlių deginimo įmonė, kur tuo pačiu principu buvo vadovautasi, tik ten teritorija kita – ne tokia jautri. Tų projektų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Mes galėtume nustatyti didelius reglamentus visame mieste ir tada tarybos nebereikėtų. Bet mes pasakėme, kad reglamentai yra mažesni ir išskirtiniais atvejais, kai yra visuomenės interesas, pagrindimas, įvyksta konkursas, tiesiog reikia dar kartą kreiptis į tarybą ir gauti pritarimą“, – sakė M. Pakalnis.
Anot jo, ginčijama nuostata turėtų išlikti naujame bendrajame plane, kurį ketinama pradėti svarstyti 2018-ųjų pradžioje.
Teisininkas: kartotųsi Neringos istorija
Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas S. Paukštys BNS aiškino, jog teismui pripažinus šią bendrojo plano nuostatą neteisėta, kartotųsi Neringos istorija, kai nelegaliais pripažinti keliolika pastatų, kurie dabar turi būti nugriauti.
„Kalbant apie galimas pasekmes, jei Architektų rūmų skundas būtų tenkintas, labiausiai tikėtina to pasekmė – minėtos plano nuostatos pripažinimas negaliojančia. Tai reikštų, kad visi jos pagrindu parengti projektai ar teritorijų planavimo dokumentai bei statomi ar pastatyti statiniai taip pat turėtų būti pripažinti kaip neteisėti. Kadangi Lietuvos teisėje galioja principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda, kartotųsi Neringos istorija. Vėlgi, nereiktų suprasti, kad visi, pasinaudojant minėta nuostata, pastatyti statiniai būtų nugriauti, kadangi galimų situacijos sprendimų yra, toli gražu, ne vienas“, – sakė jis.
Vis dėlto S. Paukštys taip pat atkreipė dėmesį, jog nuostata sudaryti išskirtines sąlygas kai kuriems projektams, suformuluota nekonkrečiai.
„Cobalt“ teisininko nuomone, sunku pasakyti, ar išties plane įtvirtinus tokią nuostatą pažeidžiamas viešasis interesas.
„Viešasis interesas nėra kažkur tiesiogiai apibrėžta sąvoka, jo turinys bandomas atskleisti kiekvienu atveju, aiškinantis konkrečius santykius. Tiek nacionaliniai teismai, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pripažinę visuomenės dalyvavimo dokumentų rengimo procese svarbą. Taigi, tam tikra prasme, vien galimybės dalyvauti pareiškiant nuomonę suvaržymas, gali būti laikomas viešojo intereso pažeidimu. Vėlgi, kiek tai yra reikšminga šiuo atveju, galutinai galės nuspręsti tik teismai“, – aiškino jis.
Kritika „K18B“ – iškart po konkurso
Sostinės taryba leisti padaryti išimtį dėl aukščio bendrajame sostinės plane architekto D. Libeskindo suprojektuotam komerciniam kompleksui Konstitucijos prospekte nusprendė šį birželį. Tuomet pristatydamas 50 mln. eurų vertės projektą M. Pakalnis teigė, jog viešajam interesui svarbios visos teritorijoje suplanuotos investicijos: tiek į pastatą, tiek į aplinkinę miesto infrastruktūrą.
Po 2016 metais skelbto architektūros konkurso, komplekso aukštis buvo 18 aukštų, vėliau detalizuota, kad teritorijoje planuojamas 6 ir 21 aukšto statinys. Iki tarybos sprendimo šioje Konstitucijos prospekto dalyje, buvo galima statyti iki 9 aukštų pastatą.
Iškart po architektūros konkurso kritiką projektui išsakė šalies architektai, tarp jų – Audrius Ambrasas, Audrys Karalius, Andrius Rapolas.
Vilniaus taryba šį balandį taip pat patvirtino didesnį 320 mln. eurų vertės naujos Vilniaus kogeneracinės jėgainės aukštingumą. Jočionių gatvėje esančiai teritorijai bendrajame plane buvo numatyta galimybė statyti iki 5 aukštų statinius, kuri padidinta iki 8 aukštų. Viešai pretenzijų šiam projektui architektai išsakę nebuvo.
Autorė: Evelina Povilaitytė
