Valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ paskelbus apie galimybę perpus sumažinti būsimoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginamų šiukšlių kiekį, energetikos ministras teigia, kad šilumos kainos dėl to nedidės. Žygimantas Vaičiūnas kartu pabrėžė, kad tokie grupės planai tėra kryptis ir galutinių sprendimų dar nėra.
„Šildymo kainoms tai neturės jokios įtakos. Šildymo kaina liks, kokia buvo numatyta šioje projekto plėtroje – 21-22 eurai už megavatvalandę 2020 metais – tokia kaina yra fiksuota „Lietuvos energijos“ rašte Energetikos ministerijai, būtent derinant šį projektą lygiai prieš metus, kuomet buvo derinama biokuro ir atliekų dalis. Biokuro dalis yra mano atsakomybė ir toje apimtyje buvo fiksuotos labai aiškios šilumos kainos. Ir tos šilumos kainos buvo patvirtintos ir to jūsų minėto susitikimo metu, jos tikrai nedidės“, – antradienį per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Opozicinių konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas ministro klausė, kaip vertinti planuojamus pokyčius ekonominiu požiūriu ir iš gyventojų perspektyvos.
„Ar buvo padaryta klaida ekonominiu požiūriu anksčiau, sutariant kažkokį atliekų kiekį deginti, ar padaryta klaida dabar (…) Nes jeigu buvo anksčiau priimtas sprendimas optimalus, tai dabar deginti mažiau atliekų, reiškia kainuos daugiau ir mano klausimas: ar esate paskaičiavę, kiek daugiau kainuos ir kaip tai atsilieps vilniečiams per šildymo kainas“, – klausė Seimo narys.
Tos pat frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, be kita ko, teiravosi ministro ir dėl galimų permainų kauniečiams, nusprendus atliekas iš Vilniaus gabenti į Kauną ir deginti „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuvos“ kogeneracinėje jėgainėje.
Ž. Vaičiūnas Seime pabrėžė, kad „Lietuvos energijos“ pozicija dar nėra konkretūs sprendimai.
„Dėl „Lietuvos energijos“ sprendimų, tai nebuvo konkretūs sprendimai, tai kryptis, kad galėtų būti sumažintas dvigubai deginimų atliekų kiekis. Iš esmės dar sprendimo nėra priimta. (…) Dėl visuomenės vertinimo, kalbame apie komunalinių ir pramoninių atliekų dalį. Kaune buvo planuojama pramoninių atliekų deginimas, tai iš esmės yra tam tikras apkeitimas atliekų pramoninių komunalinėmis“, – Seime kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu praėjusią savaitę teigė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginamų atliekų kiekį bei kartu – oro taršą.
Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, aptarta galimybė mažinti atliekų deginimo mastą Vilniuje nuo 160 tūkst. iki 80 tūkst. tonų, tačiau jėgainės projektinis pajėgumas nebus keičiamas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus keliautų į Kauną, kur bus deginamos ir pramoninės atliekos. Jis paaiškino, kad Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes šio miesto jėgainėje numatytas įrengti vadinamasis bendro deginimo įrenginys skirtas ir pramoninėms atliekoms – to nėra Vilniaus projekte.
Skaičiuota, kad pastačius jėgainę vilniečiai už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau, be to, jie kasmet sutaupytų iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai, o jos kaina būtų apie 19-20 eurų už megavatvalandę (MWh), arba 35 proc. mažesnė nei 2016 metais (apie 30 eurų už MWh).
Pastaruoju metu buvo nuskambėję palyginti griežti premjero S. Skvernelio pareiškimai dėl „Lietuvos energijos“ projektų Vilniuje ir Kaune, tačiau jo patarėjas Skirmantas Malinauskas tvirtina, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto. D. Maikštėnas taip pat teigė, kad tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra.
S. Skvernelis gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
