Geriausias variantas – MONORAIL !!!!
TOKIAS LINIJAS GALIMA STATYTI IR SENAMIESTYJE.
KAINA ŽENKLIAI MAŽESNĖ NEI METRO.
….o metro….nu ką metro…jei turit kišenėje 10 mlrd. € – pirmyn.Stadiono už 100 mln . nepastato, o čia 100x tiek.
Mano nuomone trūksta miesto strategijoje nuoseklumo. Norime metropoliteno, priimkime gyventojų didesnės koncentracijos normas. Vadinasi artimiausias metropoliteno užsakovas būtų Perkunkiemis ir greta jo stovinti Fabijoniškių seniūnijos dalis. Vyrauti turi tokiuose kvartaluose dar didesni 9 – 16 aukštų pastatai, be to analogiškų keleto tokių kvartalų turėtų atsirasti ir kitoje miesto pusėje, pvz. ties Nemėžio gyvenviete arba Naujojoje Vilnioje. Šiandiena gi įsivyravo kabinetuose provinciališka, didmiesčio baimės dvasia, baisimasi Perkunkiemiu, kuriame tikriems miestelėnams gyventi visai normalu. Pvz. Pilaitėje, kurios visi parametrai buvo parengti 100 000 gyventojų skaičiui, naujose statybose vyrauja Panevėžio, Alytaus kategorijos miestams būdingas aukštingumas. Taigi nuo Fabijoniškių, pro Perkunkiemį, deramai užstatytą dar didesniu aukštingumu Šiaurinės gatvės atkarpą, aukštuminių pastatų Viršuliškių kvartalą, centrą, geležinkelio stotį iki Nemėžio arba N. Vilnios aukštuminių pastatų kvartalų ir galėtų be nuostolių, gan ekonomiškai, matyt, funkcionuoti metropoliteno traukiniai. Baikime su lietuviško kaimo psichologija Vilniuje!
Viena problema ta, kad jūsų visi miesto standartai yra paimti iš sovietinių knygų. Pažiūrėk kaip atrodo koks Dusseldorfas, Dortumndas ar kiti panašaus dydžio miestai vakarų Europoje. Vien mažaaukštė statyba IR metro IR tramvajus IR miesto traukiniai. Užtenka gal paistyti nesąmones, išlįskite iš buv. USSR pagaliau, trisdešimt metų praėjo jau.
Na švaistosi sovietmečio palyginimais, seniai atgyvenusios raiškos pavyzdžiu, tik landsbergistai. O, kaip jie mėgsta, ypač vyresnieji, sapaliojimo ir paistymo sąvokas! Vokiečiai žinoma verti pagarbos, bet gi ten gyvuoja sutriuškintos ir parklupdytos tautos etnopsichologija, žinoma tad mažutyčiais stengtis būti jiems visiškai normalu. Siūlyčiau geriau pasižvalgyti po Angliją. Pravažiuokite, pvz. iš Liutono aerodromo autobusu į Birmingemą, pažvelkime, pvz., į Koventrį ar ir į Birmingemo statybas. Matau tik sveiką, ryžtingą veržlumą (ne vokišką) į aukštį. Mažutyčiai pastatėliaii ten žinoma taip pat labai mėgiami, bet ne centrinėse, o atokesnėse miestų dalyse.
Anglija?? Anglija net dešimtmilijoninį metropolį dvidešimt kartų didesnį už Vilnių sugebėjo sukišti į dviejų-trijų aukštų namelius, kur kiekvienas turi po sodelį savo privatų. Negi taip sunku pasižiūrėti StreetView? Visi gyvenamieji rajonai ten – mažaaukščiai. Apskritai, visoje Vakarų Europoje dominuoja ir yra vertinama mažaaukštė gyvenamoji statyba. JAV taip pat, tik ten labiau mėgsta didelius namus ir automobilius (dėl ko jų urbanistika yra laikoma nenusisekusia) Bet kokiu atveju, tokio tipo daugiabučiai kaip pas mus yra azijiečių ir euroazijiečių (posovietų) išmislas. Berlyne juos griauna. Tokio tankio šaly kaip Lietuva didesnių nei trijų aukštų pastatų (išskyrus geros architektūros verslo centrus miesto centre) neturi būti, to paprasčiausiai nereikia.
O, aš grožiuosi privačiais Vilniaus kvartalais, smagu matyti mūsų priemiesčius nuo Nemenčinės einančius link Sudervės – Zujūnų iki Neriies. iš visų pusių procesas turėtų aplink Vilnių plėtotis. Smagu matyti Užupyje ir Paupyje vykstančius procesus. Londone taip pat teko matyti
aukštus stambių centrų rajonus, nepaprastai tankiai užstatomus. Žinoma Niujorko panorama man nepalyginamai mielesnė. Važinėju retkarčiais per Suomiją, turinčią garsias architektūros tradicijas. Šiandieną visi pvz, Ukmergės dydžio miesteliai vykstant iš Helsinkio į Rovaniemį turi gan aiškius aukštuminius akcentus, anksčiau to nebūta. Na bet kalbame apie metropoliteną. Vilnius išsidėstęs plačiai, valstybės finansai menki, todėl statant metropoliteną reikia paklausti, kiek vilniečių už visų kitų pinigus jis aptarnaus. Aptarnaujama turi būti didelė gyventojų dalis, o ji gali būti koncentruojama žymiai mažesniuose nei dabar plotuose. Viską turi spręsti ne komunistinis, bet komercinis principas: naudinga statytojui – randasi pirkėjai. Negalima viską suversti į vieną vertybinę skalę. Daugybė pirkėjų mielai gyvena 9 – 20 pastatų viršutiniuose aukštuose. Vadinasi gali būti ne tik komerciniai, bet ir gyvenamieji tokie pastatai. Tam yra geras patikrintas architektūrinių kalvų planavimo metodas. Per tokias kalvas ir gali būti statomas sostinės metropolitenas, tada mūsų kišenei našta bus logiška ir pakeliama. Aš už metropoliteną ir matau vienintelį logišką finansiškai būdą jį nutiesti.
Naujieji privatūs Vilniaus kvartalai yra išplanuoti nemokšiškai ir be jokios minties, net jei individualūs namai ten ir atrodo OK. Tie rajonai neturi jokių rimtų VT linijų ir yra statyti su mintim, kad gyventojai turės automobilį. Dėl to jie labiau primena JAV suburbus, o ne Europos didmiesčio rajonus. Pažiūrėkit Mercer gyvenimo kokybės reitingą – ten dominuoja vakarų Europos miestai, kurie plečiasi pagal principą ’15 min miestas’, t.y. miestas, kur gali iš bet kur į bet kur nuvažiuoti per max 15 minučių tramvajumi ar traukiniu. Tokie privačių namų rajonai yra leidžiami tik tada, kai jau būna suplanuotos visos linijos į juos – dažnai jie yra statomi sublokuotų namų principų dėl didesnio tankio. Vilniuje miestas yra pirmas išplečiamas bet kaip, o po to bet kaip pro bet kur į naujus rajonus yra nutiesiami keliai ir gal vienas kitas autobusas geriausiu atveju atvažiuoja. Neretai net ir tokiuose rajonuose yra statomi daugiaaukščiai namai, kas yra visiška tragedija. Miesto planavime mes esame visiški liuzeriai ir nevėkšlos, blogiau nelabai gali būti. “Minskas minus metro” yra Pakalnio didžioji Vilniaus vizija ir jam sekasi puikiai.
Dabar kas dėl ‘metropoliteno’, tas terminas nėra techninis kaip daug mėgėjų įsivaizduoja. Londono 55% metro yra virš žemės. Metropolitenas tereiškia metropolitan railway (metropoliteno geležinkelis). Ar jis eina tuneliais, ar virš žemės, nėra jokio skirtumo. Didžiausias skirtumas yra tarp light rail (lengvųjų) ir heavy rail (sunkiųjų) bėginių sistemų. Light rail (tramvajai) irgi gali važiuoti po žeme, kaip tai daro Vienoje kai kuriose vietose ir kituose miestuose. Jie taip pat gali nesikirsti su keliais (kaip daro DLR Londone, kuris irgi vietomis važiuoja po žeme ir jam nereikia vairuotojo). Light rail taip pat yra manevringesni, bet, aišku, mažiau talpūs. Heavy rail yra tradicinis traukinys, tiesiog vietomis važiuojantis tuneliu dideliuose miestuose. Mano kuklia nuomone, geriausias variantas Vilniuje šiuo metu būtų Light Rail sistema, kurios didžioji dauguma eitų nesikertant su keliais ir virš žemės, bet dalis galėtų eiti po žeme (greičiausiai senamiestyje ir kitose vietose, kurias per nesugebėjimą planuoti savivaldybė leido užstatyti, vietoje to, kad ten būtų numačiusi trasas). Bet kokiu atveju, savivaldybės stumiamas BRT yra visiška nesąmonė, kuri neprivedė prie jokių rezultatų per trisdešimt metų, todėl jau vemti verčia klausyti Pakalnio ir co. kliedesius ta tema, kiek juos mes toleruosime? Tikiuosi valstybė įsikiš ir padarys ką nors, nes atrodom kaip visiški ubagai ir atsilikėliai ES kontekste, net lyginant su rytų ES šalimis.
Taip, taip, taip! Valstybe turi perimti nevykeliu posovietiniu zmoniu valdoma VMS urbanistikos departamenta, kol jie nepridare daugiau zalos! Paziurekite i Urban Rail net esanti Europos zemelapi – Vilnius yra vienintele sostine ES, neturinti beginio transporto. Plius visus sostines plecia ji (keliu saskaita neretai), kai Vilnius daro visiskai atvirksciai. Toliau miestas lipa ant to paties greblio, ant kurio uzlipo vakaru miestai (ypac JAV) 70-aisiais, t.y. masinos idealizavimas. Jau dabar isleista virs milijardo Euru keliams (250m uz vakarini aplinkkeli, pietinis vel panasiai) ir planuojama leisti panasias sumas dar daugiau keliu (90m Siaurinei gatvei, 34m Liepkalnio sankryzai + keliasdesimt m. smulkesniems projektams VIEN SIAIS METAIS patvirtinta). O VT – visiskai apleistas, vazineja senuteles Skodos ir tt. Miesto asfaltavimas jau visur yra pripazintas kaip neveikianti strategija. Ten VMS sedi visiski sarlatanai, kurie kalba apie kazkokius greituosius autobusus jau 30 metu be JOKIU rezultatu. Vilnius gyvena panasiai kaip Lisabona ar Atenai jau pagal perkamaja galia, o tie miestai turi ir metro, ir tramvaju ir miesto gelezinkkeli. Kodel lyginames i treciarusius Rusijos miestus? ‘Per brangu’. Ne, ne per brangu. Tikrai nekainuos tiek, kiek asfaltavimas miesto, kuris buvo daromas 30 metu ir nedave jokiu rezultatu ir gal pradesim panaseti i Europa, o ne i posovietini uzkampi. Jega!
Kas svarbiau? Baseinas ar metro? Tie “marozai” šiaip jau kuria gerą valstybę, kurioje norisi gyventi. Pažiūrėkit į Rusijos, Baltarusijos, Moldovos ar kitų post sovietinių šalių rezultatus bei valdymą. Palyginkite, galbūt suprasit jog tikrai su jais palyginus gyvename labai gerai. Dėl to “kalti” mūsų politikai. Nors kai kurie jų sprendimai tikrai yra pakankamai kvaili, tačiau tai nereiškia jog VISI jų sprendimai yra kvaili.
Toms žiedinės sankryžos ne visur vietų yra, plius iš jų savivaldybė lėšų nesurinks, o ir tarša tikrai nemažės. Su metro bentjau pinigų po kiek laiko įneš ir vaikščiojant mieste švaresnis oras bus.
Elektromobiliu 1 km savikaina su Ignitis On taikoma kainodara Vilniaus mieste yra didesne nei degalais varomu automobiliu .Greito krovimo stotelese energijos kaina turetu buti kaip ir buitiniams vartotojams namuose .
Vilniaus plano ir Eismo organizavimo skyriaus darbuotojai nesugeba suprojektuoti normaliai nauju sankryzu ,ka jau kalbet apie teisinga metro stociu parinkima.
Geriausias variantas – MONORAIL !!!!
TOKIAS LINIJAS GALIMA STATYTI IR SENAMIESTYJE.
KAINA ŽENKLIAI MAŽESNĖ NEI METRO.
….o metro….nu ką metro…jei turit kišenėje 10 mlrd. € – pirmyn.Stadiono už 100 mln . nepastato, o čia 100x tiek.
Mano nuomone trūksta miesto strategijoje nuoseklumo. Norime metropoliteno, priimkime gyventojų didesnės koncentracijos normas. Vadinasi artimiausias metropoliteno užsakovas būtų Perkunkiemis ir greta jo stovinti Fabijoniškių seniūnijos dalis. Vyrauti turi tokiuose kvartaluose dar didesni 9 – 16 aukštų pastatai, be to analogiškų keleto tokių kvartalų turėtų atsirasti ir kitoje miesto pusėje, pvz. ties Nemėžio gyvenviete arba Naujojoje Vilnioje. Šiandiena gi įsivyravo kabinetuose provinciališka, didmiesčio baimės dvasia, baisimasi Perkunkiemiu, kuriame tikriems miestelėnams gyventi visai normalu. Pvz. Pilaitėje, kurios visi parametrai buvo parengti 100 000 gyventojų skaičiui, naujose statybose vyrauja Panevėžio, Alytaus kategorijos miestams būdingas aukštingumas. Taigi nuo Fabijoniškių, pro Perkunkiemį, deramai užstatytą dar didesniu aukštingumu Šiaurinės gatvės atkarpą, aukštuminių pastatų Viršuliškių kvartalą, centrą, geležinkelio stotį iki Nemėžio arba N. Vilnios aukštuminių pastatų kvartalų ir galėtų be nuostolių, gan ekonomiškai, matyt, funkcionuoti metropoliteno traukiniai. Baikime su lietuviško kaimo psichologija Vilniuje!
Viena problema ta, kad jūsų visi miesto standartai yra paimti iš sovietinių knygų. Pažiūrėk kaip atrodo koks Dusseldorfas, Dortumndas ar kiti panašaus dydžio miestai vakarų Europoje. Vien mažaaukštė statyba IR metro IR tramvajus IR miesto traukiniai. Užtenka gal paistyti nesąmones, išlįskite iš buv. USSR pagaliau, trisdešimt metų praėjo jau.
Na švaistosi sovietmečio palyginimais, seniai atgyvenusios raiškos pavyzdžiu, tik landsbergistai. O, kaip jie mėgsta, ypač vyresnieji, sapaliojimo ir paistymo sąvokas! Vokiečiai žinoma verti pagarbos, bet gi ten gyvuoja sutriuškintos ir parklupdytos tautos etnopsichologija, žinoma tad mažutyčiais stengtis būti jiems visiškai normalu. Siūlyčiau geriau pasižvalgyti po Angliją. Pravažiuokite, pvz. iš Liutono aerodromo autobusu į Birmingemą, pažvelkime, pvz., į Koventrį ar ir į Birmingemo statybas. Matau tik sveiką, ryžtingą veržlumą (ne vokišką) į aukštį. Mažutyčiai pastatėliaii ten žinoma taip pat labai mėgiami, bet ne centrinėse, o atokesnėse miestų dalyse.
Anglija?? Anglija net dešimtmilijoninį metropolį dvidešimt kartų didesnį už Vilnių sugebėjo sukišti į dviejų-trijų aukštų namelius, kur kiekvienas turi po sodelį savo privatų. Negi taip sunku pasižiūrėti StreetView? Visi gyvenamieji rajonai ten – mažaaukščiai. Apskritai, visoje Vakarų Europoje dominuoja ir yra vertinama mažaaukštė gyvenamoji statyba. JAV taip pat, tik ten labiau mėgsta didelius namus ir automobilius (dėl ko jų urbanistika yra laikoma nenusisekusia) Bet kokiu atveju, tokio tipo daugiabučiai kaip pas mus yra azijiečių ir euroazijiečių (posovietų) išmislas. Berlyne juos griauna. Tokio tankio šaly kaip Lietuva didesnių nei trijų aukštų pastatų (išskyrus geros architektūros verslo centrus miesto centre) neturi būti, to paprasčiausiai nereikia.
O, aš grožiuosi privačiais Vilniaus kvartalais, smagu matyti mūsų priemiesčius nuo Nemenčinės einančius link Sudervės – Zujūnų iki Neriies. iš visų pusių procesas turėtų aplink Vilnių plėtotis. Smagu matyti Užupyje ir Paupyje vykstančius procesus. Londone taip pat teko matyti
aukštus stambių centrų rajonus, nepaprastai tankiai užstatomus. Žinoma Niujorko panorama man nepalyginamai mielesnė. Važinėju retkarčiais per Suomiją, turinčią garsias architektūros tradicijas. Šiandieną visi pvz, Ukmergės dydžio miesteliai vykstant iš Helsinkio į Rovaniemį turi gan aiškius aukštuminius akcentus, anksčiau to nebūta. Na bet kalbame apie metropoliteną. Vilnius išsidėstęs plačiai, valstybės finansai menki, todėl statant metropoliteną reikia paklausti, kiek vilniečių už visų kitų pinigus jis aptarnaus. Aptarnaujama turi būti didelė gyventojų dalis, o ji gali būti koncentruojama žymiai mažesniuose nei dabar plotuose. Viską turi spręsti ne komunistinis, bet komercinis principas: naudinga statytojui – randasi pirkėjai. Negalima viską suversti į vieną vertybinę skalę. Daugybė pirkėjų mielai gyvena 9 – 20 pastatų viršutiniuose aukštuose. Vadinasi gali būti ne tik komerciniai, bet ir gyvenamieji tokie pastatai. Tam yra geras patikrintas architektūrinių kalvų planavimo metodas. Per tokias kalvas ir gali būti statomas sostinės metropolitenas, tada mūsų kišenei našta bus logiška ir pakeliama. Aš už metropoliteną ir matau vienintelį logišką finansiškai būdą jį nutiesti.
Naujieji privatūs Vilniaus kvartalai yra išplanuoti nemokšiškai ir be jokios minties, net jei individualūs namai ten ir atrodo OK. Tie rajonai neturi jokių rimtų VT linijų ir yra statyti su mintim, kad gyventojai turės automobilį. Dėl to jie labiau primena JAV suburbus, o ne Europos didmiesčio rajonus. Pažiūrėkit Mercer gyvenimo kokybės reitingą – ten dominuoja vakarų Europos miestai, kurie plečiasi pagal principą ’15 min miestas’, t.y. miestas, kur gali iš bet kur į bet kur nuvažiuoti per max 15 minučių tramvajumi ar traukiniu. Tokie privačių namų rajonai yra leidžiami tik tada, kai jau būna suplanuotos visos linijos į juos – dažnai jie yra statomi sublokuotų namų principų dėl didesnio tankio. Vilniuje miestas yra pirmas išplečiamas bet kaip, o po to bet kaip pro bet kur į naujus rajonus yra nutiesiami keliai ir gal vienas kitas autobusas geriausiu atveju atvažiuoja. Neretai net ir tokiuose rajonuose yra statomi daugiaaukščiai namai, kas yra visiška tragedija. Miesto planavime mes esame visiški liuzeriai ir nevėkšlos, blogiau nelabai gali būti. “Minskas minus metro” yra Pakalnio didžioji Vilniaus vizija ir jam sekasi puikiai.
Dabar kas dėl ‘metropoliteno’, tas terminas nėra techninis kaip daug mėgėjų įsivaizduoja. Londono 55% metro yra virš žemės. Metropolitenas tereiškia metropolitan railway (metropoliteno geležinkelis). Ar jis eina tuneliais, ar virš žemės, nėra jokio skirtumo. Didžiausias skirtumas yra tarp light rail (lengvųjų) ir heavy rail (sunkiųjų) bėginių sistemų. Light rail (tramvajai) irgi gali važiuoti po žeme, kaip tai daro Vienoje kai kuriose vietose ir kituose miestuose. Jie taip pat gali nesikirsti su keliais (kaip daro DLR Londone, kuris irgi vietomis važiuoja po žeme ir jam nereikia vairuotojo). Light rail taip pat yra manevringesni, bet, aišku, mažiau talpūs. Heavy rail yra tradicinis traukinys, tiesiog vietomis važiuojantis tuneliu dideliuose miestuose. Mano kuklia nuomone, geriausias variantas Vilniuje šiuo metu būtų Light Rail sistema, kurios didžioji dauguma eitų nesikertant su keliais ir virš žemės, bet dalis galėtų eiti po žeme (greičiausiai senamiestyje ir kitose vietose, kurias per nesugebėjimą planuoti savivaldybė leido užstatyti, vietoje to, kad ten būtų numačiusi trasas). Bet kokiu atveju, savivaldybės stumiamas BRT yra visiška nesąmonė, kuri neprivedė prie jokių rezultatų per trisdešimt metų, todėl jau vemti verčia klausyti Pakalnio ir co. kliedesius ta tema, kiek juos mes toleruosime? Tikiuosi valstybė įsikiš ir padarys ką nors, nes atrodom kaip visiški ubagai ir atsilikėliai ES kontekste, net lyginant su rytų ES šalimis.
Statykit, prašau
News from parallel world
NEWS FROM PARALLEL WORLD
Taip, taip, taip! Valstybe turi perimti nevykeliu posovietiniu zmoniu valdoma VMS urbanistikos departamenta, kol jie nepridare daugiau zalos! Paziurekite i Urban Rail net esanti Europos zemelapi – Vilnius yra vienintele sostine ES, neturinti beginio transporto. Plius visus sostines plecia ji (keliu saskaita neretai), kai Vilnius daro visiskai atvirksciai. Toliau miestas lipa ant to paties greblio, ant kurio uzlipo vakaru miestai (ypac JAV) 70-aisiais, t.y. masinos idealizavimas. Jau dabar isleista virs milijardo Euru keliams (250m uz vakarini aplinkkeli, pietinis vel panasiai) ir planuojama leisti panasias sumas dar daugiau keliu (90m Siaurinei gatvei, 34m Liepkalnio sankryzai + keliasdesimt m. smulkesniems projektams VIEN SIAIS METAIS patvirtinta). O VT – visiskai apleistas, vazineja senuteles Skodos ir tt. Miesto asfaltavimas jau visur yra pripazintas kaip neveikianti strategija. Ten VMS sedi visiski sarlatanai, kurie kalba apie kazkokius greituosius autobusus jau 30 metu be JOKIU rezultatu. Vilnius gyvena panasiai kaip Lisabona ar Atenai jau pagal perkamaja galia, o tie miestai turi ir metro, ir tramvaju ir miesto gelezinkkeli. Kodel lyginames i treciarusius Rusijos miestus? ‘Per brangu’. Ne, ne per brangu. Tikrai nekainuos tiek, kiek asfaltavimas miesto, kuris buvo daromas 30 metu ir nedave jokiu rezultatu ir gal pradesim panaseti i Europa, o ne i posovietini uzkampi. Jega!
100%. Savivaldybe sedi kelininku kiseneje del to ir neturim gero VT, visi tai zino
vel prasideda neprasiblaivanciu “parlamentaru” svaigimai… baseina Vilniuj baikit statyti, marozai…
Kas svarbiau? Baseinas ar metro? Tie “marozai” šiaip jau kuria gerą valstybę, kurioje norisi gyventi. Pažiūrėkit į Rusijos, Baltarusijos, Moldovos ar kitų post sovietinių šalių rezultatus bei valdymą. Palyginkite, galbūt suprasit jog tikrai su jais palyginus gyvename labai gerai. Dėl to “kalti” mūsų politikai. Nors kai kurie jų sprendimai tikrai yra pakankamai kvaili, tačiau tai nereiškia jog VISI jų sprendimai yra kvaili.
O gal imkime ir pirma išvykime girtus baltarusius ,nugalėkime virusą ,o po to statykime,griaukime….
O gal tiesiog daugiau žiedinių sankryžų, mažiau šviesoforų ? Kiek girdėjau, čia viena didžiausių Vilniaus problemų.
Toms žiedinės sankryžos ne visur vietų yra, plius iš jų savivaldybė lėšų nesurinks, o ir tarša tikrai nemažės. Su metro bentjau pinigų po kiek laiko įneš ir vaikščiojant mieste švaresnis oras bus.
Elektromobiliu 1 km savikaina su Ignitis On taikoma kainodara Vilniaus mieste yra didesne nei degalais varomu automobiliu .Greito krovimo stotelese energijos kaina turetu buti kaip ir buitiniams vartotojams namuose .
Vilniaus plano ir Eismo organizavimo skyriaus darbuotojai nesugeba suprojektuoti normaliai nauju sankryzu ,ka jau kalbet apie teisinga metro stociu parinkima.